Tada prasidės derybos dėl būsimų santykių. Per 11 mėnesių terminą reikės susitarti, kaip nuo 2021-ųjų klostysis abiejų pusių ryšiai prekybos ir kitose srityse. Kritikai šį laikotarpį laiko pernelyg trumpu ir prognozuoja ginčus.
ES viršūnės prieš pat „Brexit“ pakartojo, kad Jungtinė Karalystė po išstojimo iš Bendrijos nebeturės neribotos prieigos prie Europos vidaus rinkos.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis ir Europos Parlamento vadovas Davidas Sassolis bendrame straipsnyje Vokietijoje laikraščiui „Frankfurter Allgeimeine Zeitung“ rašė, kad joks sprendimas nelieka be pasekmių.
Tačiau jie paskelbė, kad atkakliai sieks „rasti naujų bendradarbiavimo kelių dėl mūsų, kaip sąjungininkų, partnerių ir draugų, atities“.
Ir Jungtinė Karalystė nori toliau glaudžiai bendradarbiauti su ES, laikraštyje rašė šalies užsienio reikalų ministras Dominicas Raabas: „Greta savo Europos partnerių mes toliau sieksime plėsti prekybą, gerinti saugumą ir kovoti su bendrais iššūkiais visame pasaulyje“.
Tačiau visų pirma Jungtinė Karalystė bus nepriklausoma valstybė, kuri pati galės spręsti dėl savo ateities ir kontroliuoti savo sienas, savo įstatymus ir savo prekybą, pabrėžė ministras. Jis paskelbė, kad iki šių metų pabaigos bus pasiekti kiek įmanoma geriausi susitarimai dėl naujų santykių, kurie atitiks tautos valią, pareikštą per 2016-ųjų referendumą.
Kalboje, kuri bus transliuojama penktadienio vakarą, ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, anot jos ištraukų, pabrėš, kad „Brexit“ yra ne pabaiga, o pradžia. „Tai tikro nacionalinio atsinaujinimo ir permainų momentas“, – sakys premjeras. Jo uždavinys dabar esą yra suvienyti šalį ir vesti ją pirmyn.
2016 metų birželio 23 dieną vykusiame referendume 51,9 proc. Jungtinės Karalystės gyventojų pasisakė už „Brexit“.
