R. Rivlino kalba Bundestage prasidės 10 val. Grinvičo (12 val. Lietuvos) laiku; prie Izraelio prezidento prisidės Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.
Abu jie pastarosiomis dienomis dalyvavo svarbiuose minėjimo renginiuose Jeruzalėje ir Aušvice–Birkenau Lenkijos teritorijoje, kur Holokaustą išgyvenę žmonės ir garbūs svečiai iš viso pasaulio reiškė nerimą dėl Europoje vėl kylančio antisemitizmo.
R. Rivlinas bus tik antras Izraelio lyderis, kreipęsis į Vokietijos parlamentarus per metinį Holokausto paminėjimo renginį Berlyne. Pirmuoju 2010 metais tapo Shimonas Peresas.
Šį kartą auditorijoje bus parlamentarų iš kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurios lyderiai atvirai kritikavo Vokietijos atminimo kultūrą ir tebesitęsiantį atpirkimą už žiaurius nusikaltimus, įvykdytus valdant Adolfo Hitlerio režimui.
„Labai neigiama įtaka“
Prieš dešimtmetį Sh. Peresas savo kalba Berlyne pasinaudojo kaip proga emocingai paprašyti pasaulio patraukti atsakomybėn likusius nacių nusikaltimų vykdytojus.
Tačiau mažėjant Antrąjį pasaulinį karą pergyvenusių žmonių skaičiui, dėmesys dabar krypsta į tai, kaip užtikrinti, kad Holokausto, kai buvo sistemingai išžudyta 6 mln. žydų, siaubas nebūtų pamirštas.
Renginio Bundestage išvakarėse R. Rivlinas ir F.-W. Steinmeieris aplankė šimtmečių senumo žydų mokyklą Vokietijos sostinėje, kur pasikalbėjo su moksleiviais apie praeities pamokas.
„Gyvena ketvirta, penkta ir šešta karta po Holokausto ir Antrojo pasaulinio karo, – sakė R. Rivlinas. – Dabar turime rasti būdą papasakoti jums ir jūsų vaikams, kas įvyko, ir neleisti, kad tai pasikartotų.“
F.-W. Steinmeieris paragino jaunimą papildyti savo istorijos pamokas tikro gyvenimo patirtimi – kelionėmis į Izraelį ir apsilankymais buvusiose koncentracijos stovyklose, tokiose kaip Aušvicas, kur buvo išžudyta 1,1 mln. žmonių.
Vokietijos prezidentas, kuris tarnauja kaip tam tikras šalies moralinis arbitras, taip pat išreiškė susirūpinimą „labai neigiama įtaka“, kurią daro socialinė žiniasklaida.
Pasak F.-W. Steinmeierio, jo kalba, praėjusį ketvirtadienį pasakyta per atminimo renginį Izraelyje, kurioje jis perspėjo, kad rasistinės ir antisemitinės „blogio dvasios kyla nauju pavidalu“, feisbuke sulaukė „neįtikėtino“ neigiamos reakcijos pareiškimų kiekio.
Žydų „masinis išvykimas“?
Aliarmas dėl neapykantos žydams Vokietijos politinės darbotvarkės priekyje atsidūrė po spalio mėnesio incidento, kai vienas įtariamas neonacis pabandė įsiveržti į tikinčiųjų pilną sinagogą Halės mieste.
Nesugebėjęs išlaužti sunkių medinių durų, užpuolikas nušovė vieną praeivę ir vieną vietos kebabinėje buvusį vyrą.
Kaip rodo vyriausybės skaičiai, 2018 metais Vokietijoje buvo užregistruoti 1 799 antisemitiniai pažeidimai – beveik 20-čia proc. daugiau nei ankstesniais metais. 69 tų pažeidimų priskirti smurtinių užpuolimų kategorijai.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas šią savaitę perspėjo, kad beveik pusė žydų galvoja apie išvykimą iš šalies.
Kova su antisemitizmu bus prioritetas, kai Vokietija liepą pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai, o lapkritį pradės pirmininkauti Europos Tarybai – pagrindinei žmogaus teises ginančiai žemyno organizacijai, pažadėjo H. Maasas.
Kanclerės Angelos Merkel vyriausybė pastaraisiais mėnesiais jau ėmėsi žingsnių įstatymams prieš antisemitinius nusikaltimus ir bausmėms už neapykantos kalbas internete griežtinti.
Vokiečiai „atsakingi už tai, kad visi Vokietijoje ir Europoje jaustųsi saugūs“, sakė A. Merkel per vieną neseniai įvykusį atminimo renginį.
