Okupuotoje Lenkijoje įkurta Osvencimo koncentracijos stovykla buvo didžiausia nacistinės Vokietijos masinio naikinimo stovykla.
Čia buvo nužudyta daugiau kaip 1 mln. žmonių, kurių dauguma buvo žydai, o Osvencimas tapo masinio žudymo sinonimu. Per 5 koncentracijos stovyklos veikimo metus iš čia bėgti bandė 928 kaliniai, iš jų tik 196 pavyko tai padaryti ir likti gyviems iki karo pabaigos.
Sovietams išlaisvinus šią stovyklą čia buvo likę 7 tūkst. žmonių. Vakar 200 likusių gyvų Osvencimo kalinių kartu su vaikais, anūkais ir proanūkiais dalyvavo minėjimo renginiuose.
„Norėtume, kad naujos kartos žinotų, ką mes perėjome, kad tai nebepasikartotų, – naujienų agentūrai AP sakė 91-erių Davidas Marksas, kuris ištvėrė nacių kankinimus, bet Osvencime neteko 35 šeimos ir giminės narių. – Diktatorius neišdygsta vieną dieną iš niekur – jis ateina mažais žingsneliais. Jei nieko nedarysime, vieną dieną pabusime ir jau bus per vėlu.“
Lenkijos vyriausiasis rabinas Michaelis Schudrichas pareikalavo ryžtingai kovoti su neapykanta žydams: „Mes negalime laukti, kol antisemitizmas bus dar baisesnis. Jei vieną pirštą apima infekcija, žmogus nelaukia, kol uždegimas apims visą ranką.
Taip reikia elgtis ir su antisemitizmu. Kiekvienas morališkai atsakingas žmogus turi smerkti antisemitinius nusikaltimus.“
Praėjusią savaitę minėjimo renginiai vyko ir Jeruzalėje. Tačiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda atsisakė vykti į Holokausto aukų atminimo renginį Izraelyje dėl to, kad kalbėjimo teisė jame buvo suteikta Vladimirui Putinui, o ne jam.
„Lenkų dalyvavimas kovojant su naciais buvo ignoruojamas. Noriu pabrėžti, kad lenkai kovėsi už viso pasaulio laisvę, o daugybė lenkų krito kovoje už laisvę kovodami su naciais“, – vakar minėjimo renginyje kalbėjo Lenkijos prezidentas A.Duda.
Su juo solidarizavosi ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kuris vakar atvyko tik į minėjimus Lenkijoje.
„Atvykau į Lenkiją, Aušvicą, išreikšti nuoširdžios pagarbos milijonams žydų, kurie neteko savo gyvybių per Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais. Lenkiuosi ir daugiau nei dviejų šimtų tūkstančių mūsų tautos aukų atminimui.
Tai viso pasaulio ir Lietuvos tragedija, – teigė G.Nausėda. – Negalime prikelti nekaltų aukų, negalime sumažinti jų artimųjų patirto skausmo. Tegalime išlaikyti tų žmonių atminimą, ieškoti istorinės teisybės.
Nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos vykdyta šalių okupacija sukėlė pražūtingų padarinių: suardė valstybes, visuomenines struktūras, supriešino bendruomenes, sužadino jų kerštą, neapykantą ir agresiją vienoms prieš kitas. Neleiskime tam pasikartoti ir atpažinkime kurstančias jėgas.
Sovietų okupacijos metais negalėjome sakyti tiesos ir pripažinti neteisybių. Dažnai neišdrįsdavome garsiai kalbėti ir apie Holokausto tragediją. Tylos siena, pakilusi sovietų okupacijos metais, iki šiol grasina lietuvių ir žydų santykiams.
Viskas pasikeitė 1995 m., kai tuometis Lietuvos prezidentas atsiprašė už tuos lietuvius, kurie kartu su nacistine Vokietija dalyvavo šiame nusikaltime žmoniškumui. Tiesa, nors ją ir sunku pripažinti, buvo ištarta. Branginkime ją, supraskime ir išmokime istorijos pamokas. Tai, kas įvyko prieš 75 metus, daugiau negali pasikartoti.“
Parengta pagal AP, BBC ir ELTA inf.
