EKO išplatino pranešimą, kuriame pažymima, jog nedidelės galios trečios kartos verdančio vandens reaktoriaus AE esamų aplinkosaugos problemų ne tik kad neišspręstų, bet ir sukurtų papildomų – tektų spręsti bent jau ilgalaikio radioaktyviųjų atliekų saugojimo problemas.
Be to, be AE eksploatavimo rizikų Estijai tektų spręsti apsirūpinimo branduoliniu kuru bei atitinkamų technologijų valdymo klausimus. Tai šalį paverstų labiau priklausoma nuo užsienio tiekėjų, o šalyje sparčiai plėtojama „žalioji energetika“ taptų „nesuprantamai nuvertinta“.
EKO išvadose suabejota šio projekto ekonominiu tikslingumu, nes tokios AE apsipirkimo laikotarpis siekia 40 metų, o sparčiai besikeičiančiame pasaulyje tai reikštų rimtą ekonominę riziką bei pavojų, kad iškilus sunkumams projektą tektų išsaugoti mokesčių mokėtojams.
Atsižvelgiant į išvardintas rizikas bei į tai, kad yra ekologiškesnių ir saugesnių šalies energetikos plėtros vizijų, trečios kartos verdančio vandens reaktoriaus branduolinės jėgainės Estijoje projektui EKO nepritaria, akcentuojama pranešime.
Pernai rudenį AE Estijoje projekto iniciatorė „Fermi Energia“ su JAV pažangių branduolinių reaktorių ir branduolinių paslaugų teikėja „GE Hitachi“ pasirašė ketinimų protokolą dėl galimos 300 megavatų galios verdančio vandens reaktoriaus BWRX-300 statybos.
