Angoloje, kuri apdovanota požemiuose glūdinčiais gamtos lobiais, 46-erių I.dos Santos susikūrė karališką gyvenimą – netgi buvo vadinama princese.
Kol jos tėvas ėjo prezidento pareigas, I.dos Santos mezgė korupcinius ryšius ir savinosi naftos bei deimantų turtingas žemes, ištekliais prekiaujančias įmones, pusvelčiui grobė Angolos išteklius. Be to, išvengė daugybės mokesčių slapstydama savo turtą.
Tai išsiaiškino Tarptautinės tiriamosios žurnalistikos konsorciumas (ICIJ), gavęs prieigą prie 700 tūkst. dokumentų apie Jungtinėje Karalystėje dabar gyvenančios milijardierės iš Angolos turtą.
Vadina opozicijos susidorojimu
Su pasaulio įžymybėmis bendravusi afrikietė ir iš Kongo kilęs jos vyras verslininkas bei meno kolekcininkas Sindika Dokolo slapčia sudarinėjo nešvarias sutartis ir pasisavino daugybę turtų, kurie turėjo atitekti valstybės iždui.
Angolos turtuolė tikina, kad nutekinti dokumentai buvo pavogti iš jos darbuotojų kompiuterių – esą įvykdytas įsilaužimas. Kartu Afrikos princesė tvirtina, jog kaltinimai suklastoti – opozicija, kuri nekentė jos tėvo, dabar rengia raganų medžioklę.
Jose Eduardo dos Santosas Angolą valdė beveik keturis dešimtmečius – pasitraukė iš pareigų 2017 metais. Dabar aiškėja, kad per tą laiką jo duktė sukaupė 2,2 mlrd. dolerių (1,98 mlrd. eurų) turtą naudodamasi tėvo padėtimi ir įsipainiodama į korupcinius sandorius.
„Dabartinė vyriausybė surengė ataką, kuri yra politiškai motyvuota ir niekuo nepagrįsta, – BBC žinių laidoje kalbėjo I.dos Santos. – Mano bendrovės yra komercinės, negavome jokių pajamų iš valstybės biudžeto ar kitų nekomercinių fondų.“
Teisėsauga Angoloje jau beveik prieš metus pradėjo tyrimą dėl įtariamo kyšininkavimo, I.dos Santos turtas šioje šalyje įšaldytas.
Tačiau moteris su sutuoktiniu nebegyvena Afrikoje – persikėlė į Londoną ir čia turi ne vieną prabangų nekilnojamojo turto objektą. Išvyko vos tik gavo prokurorų šaukimą į apklausą.
I.dos Santos tikina, kad Angolos valdžia taip siekia neutralizuoti ją, kaip potencialią politinę oponentę, mat ji neslepia užmojų kandidatuoti į prezidentus.
„Mūsų bendrovėje dirba tūkstančiai angoliečių, esame tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų. Dirbome ir investavome į šią šalį daugiau negu bet kas kitas“, – mundurą plovė buvusio prezidento duktė.
Įspūdingi poros turtai
I.dos Santos ir S.Dokolo leidžia laiką garsenybių vakarėliuose, bendrauja su turtingiausiais planetos žmonėmis, plaukioja 29,5 mln. vertės superjachta, turi tris prabangius būstus Londone, 50 mln. eurų vertės namus Monake, rezidenciją Dubajuje, prabangų namą su septynviečiu garažu Lisabonoje.
S.Dokolo turi didžiausią Afrikos menininkų kūrinių kolekciją. Jo įkurtas meno fondas „The Sindika Dokolo Foundation“ gali pasigirti turįs Andy Warholo bei Jeano Michelio Basquiat kūrinių.
Jų verslo imperija pradėta Angoloje, o įmonės, kurias pora kontroliuoja ar yra su jomis susijusi, išsibarsčiusios po visą Afriką, Europą, Vidurinius Rytus.
Po kontroliuojančios įmonės sparnu glaudžiasi bankai, naftos perdirbimo, žiniasklaidos, telekomunikacijų bendrovės, deimantų kasyklos, alaus darykla ir prekybos tinklas.
Nutekintuose dokumentuose atskleidžiama, kad įmonių, susijusių su I.dos Santos ar jos patikėtiniais, – apie 400. Daug jų įregistruotos lengvatinio apmokestinimo zonose, jas valdo finansų konsultantai, teisininkai ir buhalteriai.
Sandoriai – palengvinta tvarka
Dokumentai atskleidė, kad Angolos valstybinė naftos bendrovė „Sonangol“ prezidento žentui pardavė tikrą aukso gyslą: portugalų naftos korporacijos „Galp“ akcijų paketą, kurio vertė dabar – 750 mln. eurų. S.Dokolo už akcijas valstybei sumokėjo vos 11 mln. eurų.
Iš tos pačios valstybinės „Sonangol“ bendrovės apie 115 mln. dolerių (103,7 mln. eurų) buvo pervesta konsultacinėms bendrovėms iš Dubajaus. Kaip aiškėja, bendrovėms vadovauja I.dos Santos nusamdyti patikėtiniai.
Kol J.E.dos Santosas buvo prezidentas, valstybinė deimantų bendrovė bendradarbiavo su Šveicarijos juvelyrikos įmone. Deimantus iš Angolos pirkusi įmonė iš dalies priklauso I.Dokolo. Manoma, kad dėl pusvelčiui atiduotų Angolos deimantų biudžetas prarado 200 mln. dolerių (180,4 mln. eurų).
J.E.dos Santosas atėjo į valdžia 1979-aisiais, kartu su Liaudies judėjimu už Angolos išlaisvinimą. Kai 2002 metais šalyje baigėsi pilietinis karas, prezidentas ir jo judėjimo bičiuliai pasirūpino, kad vertingiausi ekonomikos sektoriai būtų nacionalizuoti.
Naftos ir deimantų sektoriaus pelnu daugiausia džiaugėsi išrinktieji – prezidentui artimi politikai ir kariškiai. Ir, kaip aiškėja, šeimos nariai.
„Transparency International“ korupcijos indekse Angola jau nuo seno įvardijama kaip viena korumpuočiausių valstybių planetoje.
„Tai buvo klasikiniai simptomai šalies, kurią įkaite paėmė viena politikų šeima, neskirianti asmeninių reikalų nuo valstybinių“, – naujausias žinias apie I.dos Santos komentavo „Transparency International“.
Parengta pagal BBC, „The Guardian“ inf.
