Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas galbūt galvojo, kad jo kelionė į Naująjį Pietų Velsą padės pagerinti jo įvaizdį, vykstant šalį sekinantiems krūmynų gaisrams.
Tačiau jo planas neišdegė, o vietos gyventojai neslėpė pykčio. „Už tave niekas nebalsuos. Ypač iš čia. Tu kvailys bičiuli. Už liberalus čia niekas nebalsuoja!“, – kalbėjo įsiūčio kupinas vyras, nors S. Morrisonas atstovauja ne liberalų, o konservatorių partiją.
Dar viena moteris S. Morrisoną pavadino „šikniumi“, o dar kita sakė, kad paspaus ministrui pirmininkui ranką tik su sąlyga, jei šis skirs pinigų gaisrus malšinantiems savanoriams ugniagesiams.
Susigėdusiam S. Morrisonui neliko nieko kita, kaip sėsti į savo automobilį ir išvykti.
Didžiuliai gaisrai kankina Australiją jau kelis mėnesius. Visoje šalyje 23 žmonės žuvo, o šalyje išdegė 6 milijonai hektarų krūmynų.
Neviltis ir kenksmingų dūmų danguje debesys gaubia didžiuosius Australijos miestus, o jų gyventojai užduoda klausimą, ar kasdienis gyvenimas šalyje gali tęstis.
Ši padėtis greitai neišsispręs, bet šalies politikų ateitis gali pasikeisti per naktį. Klimato ir energijos politinės gairės gali sužlugdyti senuosius lyderius, o naujuosius iškelti ant pjedestalo.
Ministras pirmininkas S. Morrisonas atsidūrė keblioje padėtyje. Jam reikėjo nutraukti savo atostogas Havajuose, po to, kai žiniasklaida pradėjo domėtis kodėl šaliai esant tokioje krizėje, nusprendė skirti laiko poilsiui.
Dabartinis Australijos ministras pirmininkas ilgą laiką buvo žinomas kaip klimato kaitos kritikas, tačiau jam turi rūpėti tokių žmonių, su kuriais jis ketvirtadienį susitiko Kobargo mieste, nuomonė.
Didžioji dalis šalies gyventojų nori aktyvesnių valdžios veiksmų, siekiant pažaboti klimato kaitą. 81 procentas tyrime apklaustų australų išreiškė susirūpinimą, kad globalinis atšilimas sukels dar daugiau sausrų ir potvynių.
Tačiau toks susirūpinimas neatsispindi balsavimo dieną. Australijos gyventojai prabalsavo už Liberalų – Nacionalinės koalicijos vyriausybę, kurios atstovai ne itin reiškėsi ruošdami ir kurdami klimato kaitos programas.
Šią politinę apatiją yra sunku suprasti. Australija įžymi būtent dėl savo grožio, o jį naikina kasmetinės ugnies ir potvynių atakos.
Nuolat sumušami karščio rekordai, o lietaus bangas vis sunkiau prognozuoti. 85 procentai Australų gyvena 50 kilometrų ir mažesniu atstumu nuo vandenyno pakrančių, todėl kylantis vandens lygis kėsinsis į jų kasdienį gyvenimą.
Susirūpinimas klimato kaita šioje šalyje niekad nebuvo toks didelis. 21 procentas balsavusiųjų rinkimuose teigė, kad būtent klimato kaitos ir aplinkosaugos klausimai nulemia, kodėl jie paremia vieną ar kitą politinę jėgą.
Bet tai yra trečias svarbiausias aspektas, po ekonominio vystymo ir šalies medicinos sistemos. Tačiau ekonomikos klausimus būtų galima padėtį į šalį – Australija jau 28 metus iš eilės išlaikė ekonominį augimą, būdama vienintele tokia šalimi pasaulyje.
Australijos klimatas ir natūralus grožis skatino žmones kurdintis šioje valstybėje ir didžiuosiuose šalies miestuose, tokiuose kaip Melburnas ir Sidnėjus. Bet ir ši šviesi realybė gali greitai pasikeisti.
Miestuose gyventojai dėl didelės oro taršos net vengia išeiti į lauką, taip siekdami apsaugoti save nuo kvėpavimo takų ligų.
Paplūdimiai, kepsnių kepimo iškylos, sporto renginiai – viskas buvo paveikta šalyje siautėjančių ir nerimstančių gaisrų.
Naujųjų metų vakarą paplūdimiai buvo apgaubti šiurpia raudona spalva. Paplūdimiuose uždrausta maudytis, nes oro tarša pasiekė dar neregėtą lygį.
Kepsnių kepimas gamtoje yra uždraustas didelėje šalies teritorijoje. Taip pat svarstyta atšaukti sporto renginius, tokius kaip „ATP Cup“ teniso turnyras ar kriketo mačas tarp Australijos ir Naujosios Zelandijos dėl prastos oro kokybės, tačiau galiausiai jie įvyko.
„Jei australai nori išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę, jie privalo atkreipti dėmesį į klimato kaitą, kurti programas, kurios atsižvelgtų ne tik į gaisrus, bet ir automobilių bei gamyklų taršą“, – sako Londono universitetinio koledžo akademikas Ilanas Kelmanas.
Parengta pagal CNN inf.
