Balsavimas dėl teisės akto buvo surengtas kitą dieną po visoje šalyje vykusių Serbijos Ortodoksų Bažnyčios (SPC), šalyje vyraujančios religinės bendruomenės, šalininkų protestų. SPC tvirtina, kad dėl šio įstatymo Bažnyčia neteks savo nuosavybės, įskaitant viduramžių vienuolynus ir maldos namus. Vyriausybė tai kategoriškai neigia ir aiškina tenorinti išsiaiškinti nuosavybės teises.
Įstatymas buvo priimtas valdančiajai koalicijai priklausančių 45 įstatymų leidėjų balsais. Jis numato, kad religinės bendrijos turės įrodyti savo teises į nuosavybę, turėtą iki 1918 metų, kai Juodkalnija prarado nepriklausomybę.
SPC, šioje mažytėje Balkanų valstybėje valdanti šimtus vienuolynų ir daug vertingų žemės sklypų, kaltina vyriausybę mėginant nusavinti Bažnyčios paveldą ir išvogti jos turtą. Ji įstatymą vadina „diskriminaciniu ir prieštaraujančiu Konstitucijai“.
Penktadienį Bažnyčia apkaltino Juodkalnijos valdžią, kad ji „kursto susipriešinimą bei neapykantą“ ir stumia šalį „į padėtį, kuri niekam neduos nieko gera“.
Per ketvirtadienį prasidėjusius ir iki išnaktų užsitęsusius parlamento debatus opozicinio „Demokratinio fronto“ deputatai pagrasino sukurstyti neramumus, jeigu įstatymas bus priimtas.
Kai buvo atmesti jų siūlyti teisės akto pakeitimai, opozicijos nariai parlamento salėje pamėgino susprogdinti pirotechnikos užtaisą, bandė sulaužyti mikrofonus ir puldinėjo kitus politikus, sakė ten buvęs naujienų agentūros AFP reporteris.
Nepaisant muštynių, įstatymas galiausiai buvo priimtas.
Įsikišę neuniformuoti policijos pareigūnai, užsidėję dujokaukes, sulaikė 22 žmones, tarp jų 17 opozicijos parlamentarų, ir išvedė juos iš parlamento, sakoma anksti penktadienį paskelbtame policijos pranešime.
Tačiau vėliau visi sulaikytieji, išskyrus tris asmenis, penktadienį ryte buvo paleisti.
Policija paliko už grotų opozicijos lyderius Milaną Kneževičių, Andriją Mandičių ir dar vieną parlamento narį. Jie kaltinami „užpuolę pareigas einantį pareigūną ir trukdę policininkui vykdyti savo pareigas“, nurodė policija.
Neramios Kalėdos
Bažnyčios pareigūnai penktadienį kaltino vyriausybę dėl incidentų, anot jų, sukėlusių „neįsivaizduojamą susipriešinimą ir neapykantą“.
„Dėl tokių veiksmų ortodoksų tikintiesiems tai bus vienos liūdniausių pastarųjų metų Kalėdų“, – sakoma SPC pranešime. Dauguma ortodoksų Kalėdas švęs sausio 7-ąją.
Bažnyčia pridūrė, kad šalies šiaurėje policija sumušė vieną dvasininką ir du demonstrantus, dalyvavusius proteste dėl naujojo įstatymo. Policija savo ruožtu pareiškė, kad šis pranešimas yra „netiesa“.
Šimtai proserbiškos opozicijos šalininkų ir virtinė ortodoksų dvasininkų ketvirtadienį dalyvavo Podgoricoje surengtoje protesto akcijoje prieš naująjį įstatymą, prasidėjus įstatymo svarstymams parlamente. Teisės akto priešininkai taip pat mėgino blokuoti į sostinę vedančius kelius, pranešė vietos žiniasklaida.
Bažnyčia savo pranešime kaltino prezidentą Milo Djukanovičių naudojantis šiuo įstatymu kaip įrankiu sustiprinti nepriklausomą Juodkalnijos Ortodoksų Bažnyčią.
Dauguma iš maždaug 620 tūkst. Juodkalnijos gyventojų yra ortodoksai. Juodkalnijos Bažnyčia savo atsiskyrimą nuo SPC paskelbė 1993 metais, bet ji nėra pripažįstama daugumos kitų stačiatikių Bažnyčių.
M. Djukanovičius savo ruožtu atvirai ragino „atnaujinti“ Juodkalnijos Bažnyčią, bet toks prezidento elgesys padidino įtampą su Belgradu ir proserbiškomis opozicijos grupėmis. Prezidentas kaltina SPC, kad ji kursto proserbiškas nuotaikas ir kenkia šalies valstybingumui.
Tiek Serbija, tiek Juodkalnija beveik 90 metų buvo tos pačios valstybės – Jugoslavijos – dalys. Juodkalnija nepriklausomybę atkūrė 2006 metais, bet abiejų kaimynių santykiai išlieka sudėtingi.
Juodkalnijos visuomenė tebėra pasidalijusi į priešiškas stovyklas santykių su Serbija klausimu. Maždaug 30 proc. šalies gyventojų laiko save serbais ir yra nepatenkinti atsiskyrimu nuo Serbijos.
