Prieš keletą dienų Palenkės Bialos teismas atmetė Danijos prašymą sugrąžinti į šią šalį penkis 38 metų čečėnės Zalinos Adzjevos vaikus ir jų globą patikėjo motinai.
Valstybinė Danijos organizacija „Borne-Ungeforvaltningen“, užsiimanti vaikų ir jaunimo reikalais, čečėnės šeima susidomėjo po to, kai moteris padavė pareiškimą skirtis su vyru.
Minėtos organizacijos inspektoriai nusprendė, kad dėl skyrybų proceso audringai ėmę konfliktuoti tėvai padarys vaikams neigiamą įtaką, ir paliepė juos perduoti kitų trijų šeimų globai, nors iš čečėnų neatėmė tėvystės teisių.
Susitaikę bėgo į užsienį
Baimė prarasti vaikus sutaikė čečėnų porą ir ji nusprendė sprukti iš Danijos.
Prieš tai žiniasklaidoje perskaitę, kad Lenkija suteikė prieglobstį iš Oslo su vaikais pabėgusiai norvegei, čečėnai nusprendė sprukti į Varšuvą.
Perkirtus Lenkijos sieną Z.Adzjeva su penkiais vaikais buvo pasieniečių areštuota, mat Danijos valdžia įrašė jos pavardę į visoje ES ieškomų asmenų sąrašą.
Varšuva nepakluso Kopenhagos raginimui tuoj pat išsiųsti visą čečėnų šeimą atgal ir konfliktą nurodė nagrinėti vietos teismui.
Palenkės Bialos teismas nusprendė nevaržyti Z.Adzjevos motinystės teisių ir galutinai atsisakė šią šeimą išsiųsti į Daniją.
Slaptas partijos planas?
Tai jau nebe pirmas analogiškas Lenkijos teismų sprendimas, kuriuo atsisakoma vykdyti tokius Vakarų šalių prašymus.
Spėjama, kad tokiu būdu Lenkiją valdanti katalikiška Teisės ir teisingumo partija (TTP) siekia įtikti konservatyviems provincijos rinkėjams, kurie daug metų ištikimai balsuoja už ją. TTP skelbiasi ginanti paprastų žmonių interesus ir tautiškas bei katalikiškas vertybes.
Kaip viena iš pastarųjų vertybių yra nurodoma šeimos institucija, kurią esą siekia sugriauti iš Vakarų atslenkanti LGBT, feminizmo ir seksualinės laisvės banga.
Skelbdama tradicinių vertybių gynimą TTP siekia užsitikrinti ne tik provincijos rinkėjų, bet ir labai įtakingos Bažnyčios paramą.
Spėjama, kad užsistodama iš Vakarų su vaikais pabėgusias šeimas Varšuva protestuoja prieš tai, kad minėtų šalių teismai atima vaikus iš lenkų šeimų. O savo ambasadoms užsienyje nurodė paremti tautiečius kovoje dėl vaikų išsaugojimo.
Ypač aktyviai tokį nurodymą ėmusį vykdyti Lenkijos konsulą Norvegijoje Slawomirą Kowalskį šį vasarį Oslas paskelbė persona non grata ir išvarė iš šalies.
Aršiausi „Barnevernet“ priešai
Varšuva neslepia pykčio, kad Norvegijos vaikų teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ kasmet atima vaikus iš keliolikos lenkų šeimų.
Norvegijos žiniasklaida ne kartą Lenkiją įvardijo kaip aršiausią „Barnevernet“ kritikę. Tokį Lenkijos įvaizdį sukurti padėjo ne tik nuolatiniai Varšuvos diplomatų protestai dėl šios tarnybos savivalės, bet ir kino filmo verta pagrobimo istorija.
Prieš aštuonerius metus dukrą Nikolą praradusi lenkų šeima kreipėsi į privatų Varšuvos detektyvą Krzysztofą Rutkowskį ir jis mergaitę atėmė iš ją įvaikinusios norvegų šeimos. Pagrobimo operaciją nufilmavo Lenkijos valstybinė televizija TVP.
Į Lenkiją paspruko ir norvegė Silje Garmo, išsigandusi, kad „Barnevernet“ atims iš jos vaiką. Lenkijoje jai buvo suteiktas politinis prieglobstis.
Lenkų emigrantams problemos su „Barnevernet“ kyla, nes tėvynėje buvo įpratę, kad pagal tautinę bei katalikišką tradiciją šeima neliečiama ir vaikai atimami tik išskirtiniais atvejais.
O „Barnevernet“ inspektoriai turi teisę iš karto be teismo sprendimo atimti vaiką, jei mano, kad jam šeimoje gresia fizinio smurto pavojus.
Pabėgo iš Švedijos
Didelį atgarsį prieš pusmetį sukėlė ir ruso Deniso Lisovo pabėgimas su trimis dukrelėmis į Lenkiją iš Švedijos.
Stokholmo teismas iš 41m etų ruso vaikus nusprendė atimti nusprendęs, kad žmonai susirgus vyriškis nesugebės vienas jų tinkamai auklėti.
Sužinojęs, kad 4, 6 ir 12 metų dukrelės bus patikėtos auginti musulmoniškai libaniečių šeimai, vyriškis su jomis paspruko į Varšuvą. Lenkijos teismas patenkino D.Lisovo prašymą leisti vaikus toliau auklėti pačiam, negrąžino jo Švedijai ir leido išvykti į Rusiją.
