„Mes pasiekėme principinį susitarimą“, – po daug valandų trukusių derybų Berlyne ketvirtadienį vėlai vakare žurnalistams kalbėjo M. Šefčovičius.
„Pasiekti pagrindiniai sutarimai rytoj (penktadienį – red.) bus apsvarstyti sostinėse“, – pridūrė jis.
M. Šefčovičiaus žodžiais, tai yra gera žinia Europai, Rusijai ir Ukrainai.
„Atliktas išties labai geras darbas, parengtas protokolo projektas, išsamaus, aukšto parengimo lygio protokolo, kurį dar teks suderinti. Tikiuosi, kad artimiausiu metu mes pasieksime galutinius susitarimus“, – sakė derybose dalyvavęs Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas.
„Mes gerai padirbėjome, tinkamai parengėme protokolą, kuris priartina mus prie sprendimo“, – kalbėjo Ukrainos energetikos ir aplinkos apsaugos ministras Oleksijus Orželas.
Jis taip pat pakartojo, jog pasiektas principinis susitarimas dar turės būti suderintas politiniu lygmeniu Kijeve ir Maskvoje.
„Esu tikras, kad artimiausiu metu pasieksime visoms šalims priimtinų rezultatų“, – pridūrė Ukrainos ministras.
Rusijai derybose atstovavo A. Novakas ir „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, Ukrainai – O. Orželas, valstybinės energetikos grupės „Naftogaz“ vykdomasis direktorius Jurijus Vitrenka ir dujų perdavimo veiklą iš jos nuo sausio perimsiančios naujos valstybės įmonės vadovas Serhijus Makogonas.
Dabartinė „Gazprom“ ir „Naftogaz“ sutartis dėl dujų tranzito baigs galioti šių metų pabaigoje.
„Gazprom“: aukšto lygio derybos su Ukraina dėl dujų bus tęsiamos Minske
Aukšto lygio derybos su Ukraina dėl dujų tranzito nuo 2020 metų bus tęsiamos penktadienį Minske, pranešė žurnalistams Rusijos dujų koncernas „Gazprom“.
„Derybos nėra techninės – [jos] aukšto lygio. „Gazprom“ [atstovaus] bendrovės vadovas Aleksejus Mileris“, – pranešė kompanija.
Ketvirtadienį per derybas Berlyne abi šalys susitarė dėl protokolo visais Rusijos ir Ukrainos santykių dujų sektoriuje klausimais. Nuspręsta, kad šios gairės turi būti patvirtintos aukščiausiu lygiu.
„Šiandien atlikome tikrai labai gerą darbą, parengėme protokolo projektą. [Tai yra] labai detalus protokolas, dėl kurio šiuo metu reikia susitarti, ir tikiuosi, kad netrukus pasieksime galutinį susitarimą“, – po susitikimo sakė Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas.
Derybose Berlyne taip pat dalyvavo Vokietijos energetikos ministras Peteris Altmaieris, specialusis įgaliotinis deryboms dėl dujų tranzito per Ukrainą Georgas Grafas Waldersee (Georgas Grafas Valderzė) ir ES energetikos komisaras Marošas Ševčovičius.
Rusijai derybose atstovavo A. Novakas ir „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, Ukrainai – energetikos ir aplinkos apsaugos ministras Oleksijus Orželas, valstybinės energetikos grupės „Naftogaz“ vykdomasis direktorius Jurijus Vitrenka ir dujų perdavimo veiklą iš jos nuo sausio perimsiančios naujos valstybės įmonės vadovas Serhijus Makogonas.
Ukraina gamtinių dujų tiesiogiai iš Rusijos neimportuoja nuo 2015-ųjų lapkričio, jų poreikį patenkina vietine gavyba bei importu iš Europos.
Dabartinė „Gazprom“ ir „Naftogaz“ sutartis dėl dujų tranzito baigs galioti šių metų pabaigoje.
Europos Komisija pasiūlė „Gazprom“ galimybę sudaryti tranzito sutartį 10 metų laikotarpiui, kasmet tiekiant 60 mlrd. kubinių m dujų. Tokioms sąlygoms pritaria ir Kijevas.
Lapkritį „Gazprom“ pasiūlė „Naftogaz“ pratęsti galiojančią sutartį arba sudaryti naują dujų tranzito per Ukrainą susitarimą vieneriems metams, atsižvelgiant į prognozuojamą Europos dujų pirkėjų poreikį 2020 metais.
Teikdamas siūlymą „Gazprom“ pabrėžė, kad abiems šalims būtina atsisakyti visų tarpusavio ieškinių, pateiktų tarptautiniam arbitražui.
Rusų dujų milžinė taip pat paragino Kijevą atšaukti Kijevo sprendimą skirti „Gazprom“ baudą už „ekonominės konkurencijos pažeidimus“ ir atsiimti prašymą ES atlikti tyrimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį per savo metinę spaudos konferenciją sakė, kad Rusija suinteresuota ne tik pasirašyti dujų tranzito sutartį su Ukraina, bet ir ją vykdyti.
Komentuodamas 2018 metų vasarį priimtą Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo „Gazprom“ tapo Ukrainos „Naftogaz“ skolingas 2,6 mlrd. JAV dolerių, V. Putinas sakė: „Kalbant apie dujų santykius – tai yra sunki, labai jautri tema. Norime išspręsti šią problemą. Esu tikras kaip teisininkas pagal pagrindinį išsilavinimą, kad šis Stokholmo sprendimas ne teisinio, ne teisės, o veikiau politinio pobūdžio.“
„Ieškosime visiems, taip pat ir Ukrainai, priimtino sprendimo. Išsaugodami tranzitą per Ukrainą, kaip jau ne kartą sakiau, nepaisant naujų statybų, infrastruktūros objektų, tokių kaip pirmasis ir antrasis [dujotiekiai] „Nord Stream“, „TurkStream“. Klausimas yra dėl šio tranzito apimčių ir terminų, kuriais [remiantis] galima sudaryti sutartį“, – sakė V. Putinas.
„Bet manau, kad susitarsime. Beje, judame link šių susitarimų. Sieksime, kad Ukrainos pusė šiais susitarimais būtų patenkinta. Mes neturime jokio noro bloginti situaciją energetikos sektoriuje, kažkaip tuo pasinaudoti. Norime, kad Ukraina gautų normalius išteklius ir kad mūsų vartotojai Europoje būtų ramūs dėl to, jog mūsų santykiai su kaimynais yra normalūs“, – pridūrė jis.
„Beje, maršrutas per Ukrainą iki Europos yra ilgesnis nei per Baltijos jūrą, ir mums brangesnis. Tačiau nepaisant to, maršrutas į Vidurio ir Pietų Europą taip pat yra nusistovėjęs, geras, ir esame pasirengę jį išsaugoti“, – pabrėžė V. Putinas.
Jis pakartojo, jog Rusija pasirengusi pasiūlyti Ukrainai gamtinių dujų su 20–25 proc. kainos nuolaida.
Bene pagrindinė kliūtis naujai sutarčiai, kuri, Ukrainos manymu, gali būti tik ilgalaikė, o Rusiją tenkintų ir trumpalaikė ar dabartinės pratęsimas, yra Maskvos reikalavimas Kijevui atsisakyti pretenzijų tarptautiniame arbitraže.
Gruodžio 10-ąją Paryžiuje susitikusiems Rusijos ir Ukrainos prezidentams Vladimirui Putinui ir Volodymyrui Zelenskiui kliūčių rusiškų dujų tranzito pratęsimui nuo 2020 metų pašalinti nepavyko.
