Šventėms lenkai ruošiasi „Polexit“ pranašu laikomais protestais

Likus savaitei iki Kalėdų Lenkijoje neramu – trečiadienį net 130 miestų ir miestelių vyko protestai dėl valdžios siekių užmauti apynasrį teisėjams. Kai kas teigia, jog tai – „Polexit“ pranašas.

Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Lenkijoje vakar prasidėjusios opozicijos demonstracijos turėtų vykti ir sausį, o ar tai prives prie derybų – kol kas nežinia.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Specialiai „Lietuvos rytui", Varšuva

Dec 19, 2019, 9:06 AM, atnaujinta Dec 19, 2019, 10:29 AM

Į protestus „Šiandien teisėjai, rytoj – tu“ gyventojus sukvietė Seimo opozicija bei nepriklausomos teisėjų ir advokatų organizacijos.

Įvykius nušvietęs Jungtinės Karalystės nacionalinis transliuotojas BBC pareiškė, kad Lenkijos valdžios nenoras paklusti Briuselio reikalavimams siunčia vis aiškesnį signalą, kad šiai šaliai gresia „Polexit“ – pasitraukimas iš ES.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas savo ruožtu pareiškė, kad Lenkijai gresia greičiau ne pasitraukti, bet būti išspirtai iš ES.

Ilgai besitęsianti istorija

Varšuvos konfliktas su Briuseliu brendo ketverius metus, nuo to laiko, kai nacionalistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) perėmė šalies valdymą.

Pareiškusi, kad šalį valdyti ketina mažiausiai du dešimtmečius, TTP ėmė kontroliuoti valstybinę žiniasklaidą ir pradėjo teismų reformą siekdama likviduoti jų nepriklausomybę ir padaryti pavaldžius valdantiesiems.

Tokius tikslus TTP maskavo tikindama, kad iš teismų siekia pašalinti sovietinės sistemos liekanas ir to laikotarpio gynėjus.

Opozicija jau prieš ketverius metus į gatves išvedė šimtatūkstantines demonstracijas, o Varšuvą griežtai kritikuoti ėmė Briuselis bei Vakarų valstybės.

TTP ilgai ignoravo Briuselio kritiką bei grasinimus skirti finansines nuobaudas, tačiau situacija absoliučiai pasikeitė prieš mėnesį, kai ES teisingumo teismas (ESTT) paskelbė nuosprendį dėl opozicijos skundo.

Opozicija skundėsi, kad TTP naujai įsteigta Respublikinė teismų taryba (RTT), kurią renka ne teisėjai, bet Seimas, nėra nepriklausoma ir jos nutarimai negali būti teisėti.

ESTT nurodė, kad ginčą turi spręsti Lenkijos aukščiausias teismas, ir priminė, jog būtina laikytis ES direktyvų.

Kilo sumaišties grėsmė

Aukščiausiojo teismo pirmininkė Malgorzata Gersdorf pareiškė, kad RTT yra neteisėta, ir paragino jos sprendimus ignoruoti.

Vyriausybė neketino paklusti ESTT nurodymui, tačiau išsigando opozicijos tvirtinimų, kad dėl to, jog RTT yra neteisėta, galima užginčyti visus teismų nuosprendžius – net skyrybų.

Daliai teisėjų atsisakius paklusti RTT viršenybei, kilo teisinės anarchijos pavojus, kurį TTP panoro išspręsti ne sutikdama vykdyti Briuselio nuosprendį, bet sugalvodama, kokį naują apynasrį užmauti neklusniems teisėjams.

Prieš kelias dienas TTP pateikė Seimui įstatymo projektą, kuriame teisėjams draudžiama protestuoti, vienytis į profsąjungas, kritikuoti kitus teisėjus ir vadovybę, o už šių nurodymų nepaisymą bus labai griežtai baudžiama – net šalinama iš darbo.

Opozicija įstatymo projektą vadina represiniu.

Nuogąstauja, kad bausmės teisėjams bus paskutinis smūgis, užbaigsiantis teismų sistemos nepriklausomybę.

„Šis skandalingas įstatymo projektas, užkemšantis teisėjams burnas, yra dar vienas žingsnis Lenkijos išstojimo iš Europos Sąjungos link“, – socialiniame tinkle „Twitter“ opozicinės Piliečių platformos partijos pirmininko pavaduotojas Borisas Budka ir Lenkijos valdančiuosius prilygino autoritariniams vadams.

Helsinkio žmogaus teisių fondo Lenkijos skyriaus vadovė Danuta Przywara mano, kad vyriausybės planų gyvendinimas reikštų valdžių atskyrimo principo sunaikinimą ir grįžimą prie unitarinės valdžios, kokia buvo komunistų valdymo laikais.

Papiktino prancūzų teisininkus

Vis dėlto TTP paskelbė, kad nevertėtų stebėtis ar piktintis, nes tai – Prancūzijos įstatymo kopija.

Paryžiaus advokatų tarybos dekanė Marie Aimee Peyron tokį tvirtinimą pavadino melagingu ir pareiškė, kad Prancūzijos teisėjų nuomonės, kritikos, susibūrimų ir demonstravimo laisvė jokiais atvejais nėra varžoma.

Tarptautinės teisės žinovas, Prancūzijos profesorius Laurent’as Pechas pareiškė, kad dėl Lenkijos vyriausybės nenoro vykdyti ESTT nurodymą ši šalis greičiausiai taps pirma ES šalimi, kuriai bus sumažintas ES finansavimas.

Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ išspausdino kreipimąsi į politines partijas, kuriame paragino ieškoti kompromiso dėl teismų reformos.

Priešingu atveju šaliai grės teisinis chaosas.

Dienraštis pasiūlė į valdžios suformuotą RTT įtraukti pačių teisėjų deleguotus atstovus, nedrausti teisėjams reikšti savo nuomonės, bet kartu pripažinti visus ankstesnius RTT sprendimus teisėtais.

Apie gresiantį teisinį chaosą prakalbo visi garsūs šalies teisininkai, tačiau valdantieji kol kas nerodo noro derėtis su opozicija dėl kompromiso.

Spėjama, kad opozicijos demonstracijos vyks ir sausį, o ar tai privers derėtis dėl kompromiso, kol kas nežinia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?