Tai yra jau 15-oji tokia V. Putino metinė spaudos konferencija nuo pirmosios jo kadencijos 2000-aisiais. Į šių metų konferenciją akredituotas rekordinis žurnalistų skaičius – 1 895. Pernai į metinę Rusijos prezidento spaudos konferenciją susirinko 1 702 žurnalistai.
Spaudos konferencija prasidėjo 11 val. 7 min. Lietuvos laiku, o baigėsi 15 val. 26 min.
Pirmasis klausimas prezidentui buvo apie klimato kaitą. Šį jis laisvai atsakinėjo iš galvos ir tvirtino, kad klimato atšilimas yra rimta problema, kuriai Rusija skiria didelį dėmesį.
V.Putinas žarstėsi skaičiais ir statistika apie pasaulinį atšilimą net nežiūrėdamas į popierius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, neva „niekas nežino“, kodėl vyksta klimato kaita. Pasak jo, visuotinis atšilimas gali būti sukeltas ne žmogaus veiklos, o kosmologinių procesų.
„Niekas nežino pasaulinės klimato kaitos kilmės“, – kasmetinės spaudos konferencijos pradžioje pareiškė V. Putinas.
„Žinome, kad mūsų Žemės istorijoje buvo atšilimo ir atšalimo laikotarpiai, tai gali priklausyti nuo Visatos procesų“, – pridūrė jis.
„Nedidelis Žemės sukimosi ašies kampo arba orbitos aplink Saulę (pokytis) gali sukelti planetoje didžiulius klimato pokyčius“, – aiškino Rusijos prezidentas.
Vis dėlto V. Putinas pripažino, kad klimato kaita yra didelė problema, todėl esą „mes turime imtis visų priemonių, kad užtikrintume, jog klimatas nesikeistų dramatiškai“.
Kalbėdamas tuo metu, kai Maskvoje oras gruodžio mėnesiui neįprastai šiltas, V. Putinas pareiškė, kad Rusija šyla 2,5 proc. sparčiau nei likusi planetos dalis.
„Mūsų šaliai šis procesas yra labai rimtas. Imsimės priemonių sumažinti padarinius mūsų šaliai“, – teigė jis.
Anot Rusijos prezidento, daugelis Rusijos miestų yra pastatyti ant amžinojo įšalo, dalis šalies teritorijų gali pavirsti dykumomis, o žmonių įprastam gyvenimui grasina gaisrai, potvyniai ir kitos stichijos.
Karo Rytų Ukrainoje ateitis
V.Putinas sulaukė klausimo apie Normandijos ketverto susitikimo rezultatus, ateitį, Minsko protokolų įgyvendinimą, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vertinimą ir konflikto išsprendimo galimybes.
Rusijos prezidentas atsakymą pradėjo nuo pastabos žurnalistui, kad yra nekorektiška klausti jo nuomonės apie V.Zelenskį, nes jis yra išrinktas ukrainiečių ir ne jam reikia jį vertinti.
V.Putinas pabrėžė, kad Minsko susitarimas yra vienintelis būdas įgyvendinti taiką Rytų Ukrainoje. Prezidentas kalbėjo, kad jį nustebino V.Zelenskio pareiškimas, kad ateityje bs galima peržiūrėti Minsko susitarimus.
„Sekantis susitikimas bus naudingas, jeigu bus pozityvių pokyčių. Ar jų yra dabar? Taip“, – teigė prezidentas.
Ukrainos naujienų agentūros „UNIAN“ žurnalistas Romanas Cymbaliukas prezidento iškart paklausė, kada V.Putinas atšauks separatistų respublikų pripažinimą, kuris nėra numatytas Minsko susitarimuose.
Rusijos lyderis jam atsakinėjo sena dainele, kad rinkimai Donecko ir Luhansko regionuose buvo teisėti, o Minsko susitarimuose yra numatytos tų regionų piliečių teisės.
V.Putinas taip pat toliau kartojo, kad Rusijos pajėgų separatistiniuose regionuose nėra, o visos net veikiančios pajėgos yra sudarytos iš vietinių gyventojų, o ginklai suteikti kitų vyriausybių, kurios palaiko Rytų Ukrainos separatistinius regionus.
Anot Rusijos prezidento, Ukraina pati turi prisiimti atsakomybę už ginklų naudojimą prieš civilius ir separatistiniams regionams taikomą ekonominę blokadą.
Amžinasis Rusijos vadovas
V.Putino kadencija prezidento poste baigiasi 2024 metais. Daugelis žmonių pasaulyje spėlioja, ką V.Putinas darys toliau.
Manoma, kad Rusijos prezidentas galiausiai pakeis šalies konstituciją, kad toliau išliktų valdžioje. Apie galimus pagrindinio šalies dokumento pakeitimus V.Putinas prabilo ir spaudos konferencijos metu.
„Tai yra gyvas dokumentas, kuris turi atspindėti žmonių valią“, – kalbėjo Rusijos prezidentas.
Anot jo, dabar nėra būtinybės keistis konstituciją, tačiau jis yra atviras galimybės išimti iš jos žodžius, kad prezidento pareigas galima užimti pora kartų iš eilės.
„Viskas gali būti pakeista išskyrus pirmąjį konstitucijos skyrių“, – teigė V.Putinas.
Iš Rusijos lyderio kalbos galima suprasti, kad atlikus konstitucijos pakeitimus, asmuo Rusijos prezidentu galėtų būti tik du kartus, tačiau pakeitimai kartu atvertų kelią V.Putinui valdžioje po 2024 metų rinkimų būti dar 12 metų.
Daug aistrų internete sukėlė ir tai, kad pakeistas negali būti tik pirmasis konstitucijos skyrius. Žmonės piktinosi, nes antrajame skyriuje yra apibrėžtos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės.
Pakalbėjo ir apie Vladimirą Leniną
V.Putinui teko pasiaiškinti ir dėl savo replikų apie V.Leniną, kurį jis anksčiau apkaltino bolševikų revoliucijos metu susilpninus Rusiją.
Kremliaus šeimininkas pareiškė, kad ši revoliucija vieningą šalį pavertė konfederacija, o tai sukėlė etninio nacionalizmo bangą, kuri Rusijai problemų kelia dar iki šiol.
Tačiau nepaisant kritikos šiam Sovietų Rusijos lyderiui, V.Putinas tvirtina nesiruošiantis pašalinti V.Lenino palaikų iš mauzoliejaus Maskvoje, nes tai sužeistų daugelio rusų jausmus.
Donaldo Trumpo apkalta
Rusijos prezidentas pareiškė, kad Donaldui Trumpui apkalta surengta išgalvotais pagrindais ir pridūrė netikįs, kad Amerikos lyderis neteks posto.
„Kalbant apie mūsų tolesnį dialogą iki D. Trumpo prezidentavimo pabaigos, jūs jau lyg keliate klausimą, kad jis baigiasi. Aš tuo kaip tik abejoju. Dar laukia Senatas, o ten respublikonai, kaip man žinoma, turi daugumą“, – sakė V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją.
„Vargu bau jie norės nušalinti nuo valdžios savo partijos atstovą dėl kažkokių, mano požiūriu, visiškai išgalvotų priežasčių“, – sakė jis.
Trečiadienį JAV Atstovų Rūmai nubalsavo už apkaltą D. Trumpui dėl telefoninio pokalbio, per kurį jis spaudė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį inicijuoti tyrimą jo potencialaus varžovo 2020-ųjų rinkimuose Joe Bideno atžvilgiu.
V. Putinas sakė manąs, jog demokratai panaudojo tai kaip pretekstą apkaltai, kai jiems nepavyko įspeisti D. Trumpo į kampą dėl tariamo Maskvos kišimosi į prezidento rinkimus, kuriuose jis iškovojo netikėtą pergalę.
„Viena rinkimus pralaimėjusi partija, Demokratų partija, siekia rezultatų jau kitomis priemonėmis ir pateikia D. Trumpui kaltinimą susimokius su Rusija. Vėliau paaiškėja, kad jokio sąmokslo nebuvo. Tai negali būti apkaltos pagrindas“, – kalbėjo Rusijos vadovas.
„Tada jie sugalvojo kažkokį spaudimą Ukrainai“, – pridūrė jis.
Nauja ginkluotės ribojimo sutartis
Kalbėdamas apie vakar įvykdytą JAV prezidento apkaltą V.Putinas tvirtino, kad tai yra amerikiečių vidaus reikalas, o jis nemano, kad D.Trumpas bus nušalintas Senate.
Rusija iki metų pabaigos pasirengusi pratęsti naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, ketvirtadienį pareiškė šalies prezidentas V.Putinas.
„Pateikėme savo pasiūlymą. Aš jau kalbėjau, noriu dar kartą pakartoti: mes iki pat metų pabaigos esame pasirengę paprasčiausiai imti ir pratęsti esamą naująją START sutartį“, – sakė V. Putinas per tradicinę didelę metų pabaigos spaudos konferenciją.
„Jei rytoj mums paštu atsiųs... Arba mes pasirengę pasirašyti ir nusiųsti į Vašingtoną – tegul padeda ten savo parašus atitinkami vadovai, tarp jų prezidentas“, – sakė Rusijos lyderis, bet pridūrė: „Kol kas nėra jokių atsakymų į visus mūsų pasiūlymus.“
„Jei nebus naujosios START, tai iš viso pasaulyje nebus nieko, kas sulaikytų ginklavimosi varžybas, o tai, mano nuomone, blogai“, – pabrėžė jis.
Naujoji START sutartis – tai 2011 metų vasario 5-ąją įsigaliojęs dvišalis Rusijos ir JAV susitarimas, ribojantis Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių. Sutarties galiojimo laikas – 10 metų, bet numatyta galimybė ją abipusiu susitarimu pratęsti dar penkeriems metams.
Šių metų vasario 5 dieną prasidėjo kontrolinis sutarties įvykdymo terminas; pagal jo sąlygas Rusijai ir JAV turi likti iki 1 550 dislokuotų branduolinių galvučių ir iki 700 dislokuotų jas nešti galinčių tarpžemyninių balistinių raketų, povandeninių laivų balistinių raketų ir sunkiųjų bombonešių arba iki 800 dislokuotų ir nedislokuotų nešėjų.
Maskva ne kartą ragino Vašingtoną kuo greičiau pradėti realias derybas dėl naujosios START sutarties pratęsimo. Tačiau amerikiečiai delsia atsakyti, o JAV prezidento Donaldo Trumpo padėjėjas Timas Morrisonas gegužės pabaigoje pareiškė, kad prezidentas dėl šios sutarties likimo tikriausiai apsispręs tik 2020 metais.
Rusijai reikia Ukrainos dujų tranzito koridoriaus
Rusija suinteresuota ne tik pasirašyti dujų tranzito sutartį su Ukraina, bet ir ją vykdyti, pareiškė Rusijos prezidentas V.Putinas.
„Noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad mes neketiname pasirašyti sutartį tikram laikui tam, jog po to nutrauktume tranzitą. Ne. Mes tuo nesuinteresuoti. Tai patogus maršrutas, mes norime“, – sakė V. Putinas.
„Bet aš manau, kad mes susitarsime. Beje, mes judame link šių susitarimų. Mes sieksime, kad Ukrainos pusė šiais susitarimais būtų patenkinta. Mes neturime jokio noro bloginti situaciją energetikos sektoriuje, kažkaip tuo pasinaudoti. Mes norime, kad Ukraina gautų normalius išteklius ir kad mūsų vartotojai Europoje būtų ramūs dėl to, jog mūsų santykiai su kaimynais yra normalūs“, – pridūrė jis.
„Beje, maršrutas per Ukrainą iki Europos yra ilgesnis nei per Baltijos jūrą, ir mums brangesnis. Tačiau nepaisant to, į Vidurio ir Pietų Europą tai – taip pat yra nusistovėjęs maršrutas, geras, ir esame pasirengę jį išsaugoti“, – pabrėžė V. Putinas.
Jis pakartojo, jog Rusija pasirengusi pasiūlyti Ukrainai gamtinių dujų su 20-25 proc. kainos nuolaida.
Komentuodamas Stokholmo tarptautinio arbitražo sprendimą, kuriuo „Gazprom“ tapo Ukrainos „Naftogaz“ skolingas 2,6 mlrd. JAV dolerių, V. Putinas priminė, jog Ukraina skolinga Rusijai 3 mlrd. JAV dolerių už taip ir neišpirktą obligacijų emisiją.
V. Putino žodžiais, tarptautinis arbitražas priėmė sprendimą dėl Rusijos-Ukrainos tranzito sutarties, „tai yra tiesa, ir mes privalome tai įvertinti“.
„Kita vertus, atkreipiu jūsų dėmesį, kad dalis mūsų rezervinių lėšų investuota į Ukrainos vertybinius popierius. Yra Londono teismo sprendimas dėl to, jis nevykdomas“, – akcentavo V. Putinas.
Ketvirtadienį Berlyne bus pratęstos Ukrainos ir Rusijos derybos dėl gamtinių dujų tranzito nuo 2020-ųjų, tarpininkaujant Europos Komisijai, šįkart politiniu lygmeniu, kuriose iš Rusijos pusės dalyvaus energetikos ministras Aleksandras Novakas ir „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris.
„Gazprom“ ir „Naftogaz“ sutartis dėl dujų tranzito baigs galioti šių metų pabaigoje.
Bene pagrindinė kliūtis naujai sutarčiai, kuri, Ukrainos manymu, gali būti tik ilgalaikė, o Rusiją tenkintų ir trumpalaikė ar dabartinės pratęsimas, yra Maskvos reikalavimas Kijevui atsisakyti pretenzijų tarptautiniame arbitraže.
Gruodžio 10-ąją Paryžiuje susitikusiems Rusijos ir Ukrainos prezidentams Vladimirui Putinui ir Volodymyrui Zelenskiui kliūčių rusiškų dujų tranzito pratęsimui nuo 2020 metų pašalinti nepavyko.
Dėl I. Golunovo sulaikymo penkiems teisėsaugininkams iškeltos bylos
Rusijoje penkiems teisėsaugininkams iškeltos baudžiamosios bylos dėl vadinamosios Golunovo bylos, ketvirtadienį pranešė prezidentas V.Putinas.
Nepriklausomo naujienų portalo „Meduza“ žurnalistas Ivanas Golunovas birželio 6 dieną buvo sulaikytas Maskvoje ir apkaltintas narkotikų platinimu, tačiau po kelių dienų paleistas dėl įrodymų stokos.
I. Golunovo areštas išprovokavo didelį visuomenės pasipiktinimą ir beprecedentį solidarumą.
„Noriu jus informuoti, kad nuo pareigų nušalinti penki asmenys iš atitinkamų Vidaus reikalų ministerijos tarnybų. Jie visi atleisti iš Vidaus reikalų ministerijos organų. Visiems jiems iškeltos baudžiamosios bylos“, – sakė V. Putinas per tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją.
Jis nurodė, kad tyrimą atlieka Tyrimų komitetas.
V. Putinas taip pat nurodė neturįs informacijos apie asmenis, kurių užsakymu žurnalistui buvo pakišti narkotikai.
„Dėl užsakovų kol kas neturiu informacijos“, – sakė prezidentas.
Tuo metu I. Golunovo advokatas Sergejus Badamšinas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad nieko nežino apie baudžiamąsias bylas penkiems VRM darbuotojams, dalyvavusiems sulaikant ir apieškant žurnalistą.
„Nieko apie tai nežinau. Bet jeigu prezidentas tai pasakė, matyt, jis geriau žino“, – sakė S. Badamšinas.
Sulaikytas I. Golunovas tvirtino, kad narkotikai jam pakišti, o baudžiamoji byla susijusi su jo rinkta medžiaga apie ritualinių paslaugų verslą.
Iš pradžių žurnalisto bylą tyrė sostinės policija. Jį paleidus, Maskvos policija, toliau tirdama narkotikų bylą, kurioje I. Golunovas buvo kaltinamasis, pradėjo patikrinimus žurnalistą sulaikiusių pareigūnų atžvilgiu. Vėliau Generalinė prokuratūra perdavė šią bylą Tyrimų komitetui.
Praėjus septyniems mėnesiams po I. Golunovo paleidimo byloje vis dar nėra įtariamųjų. Gruodį žurnalistas kreipėsi į Federalinę saugumo tarnybą su prašymu atlikti patikrinimus jį sulaikant dalyvavusių policininkų atžvilgiu, nes Federalinė saugumo tarnyba (FSB), anot jo, nieko nedaro.
„Meduza“ redakcija dirba Latvijoje, siekdama apeiti cenzūrą, tačiau kai kurie portalo žurnalistai gyvena Rusijoje.
Rusija planuoja apskųsti draudimą dalyvauti olimpiadoje
Rusija užsiminė, kad pateiks apeliaciją dėl Pasaulio antidopingo agentūros (WADA) draudimo ketverius metus dalyvauti svarbiose tarptautinėse varžybose.
Rusijos antidopingo agentūros (RUSADA) Stebėtojų taryba ketvirtadienį balsavimu nusprendė teikti apeliaciją dėl diskvalifikacijos Tarptautiniam sporto arbitražo teismui Šveicarijoje.
Šį sprendimą dar turi patvirtinti kita Rusijos sporto institucija ir kovos su dopingu pareigūnai, bet tai atrodo tik kaip formalumas.
„Vykstant diskusijai nusprendėme nesutikti su WADA sprendimu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė RUSADA Stebėtojų tarybos pirmininkas Aleksandras Ivlevas.
„Ši rekomendacija bus pateikta bendram RUSADA susirinkimui, paskui bus parengtas laiškas prezidento vardu. Tai įvyks per 10–15 dienų. Toliau turės veikti WADA ir mes aptarinėsime tai teisinėje sferoje“, – pridūrė A. Ivlevas.
Įtakingos Rusijos politinės figūros, tarp jų prezidentas Vladimiras Putinas, užsiminė norintys, kad apeliacija būtų pateikta.
Praėjusią savaitę paskelbtomis WADA sankcijomis draudžiama ateinančius ketverius metus naudoti Rusijos komandos pavadinimą, Rusijos vėliavą ar himną per virtinę tarptautinių sporto renginių, įskaitant kitų metų olimpiadą ir 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionatą.
Rusijos valstybės pareigūnai ir olimpinio komiteto nariai negalės kaip oficialūs asmenys dalyvauti olimpiadoje ir parolimpinėse žaidynėse.
Be to, Rusija šiuo laikotarpiu neturės teisės rengti svarbių tarptautinių varžybų ir negali pretenduoti į teisę rengti 2032 metų olimpines ir parolimpines žaidynes.
A. Ivlevas sakė, kad Stebėtojų taryba suabejojo WADA Atitikties vertinimo komiteto rekomendacijomis, kuriomis remdamasis WADA vykdomasis komitetas nusprendė diskvalifikuoti RUSADA.
„Kolektyvinė bausmė nepriimtina „švarių sportininkų“ atžvilgiu, – sakė jis. – Mes nuolat palaikome dialogą su svarbiausiomis sporto organizacijomis; yra nesutarimų dėl traktavimo, bet Rusija lieka pasaulinės sporto kultūros dalimi.“
RUSADA Stebėtojų tarybos sprendimu sudaromos sąlygos RUSADA ir WADA ginčą išspręsti Tarptautiniame sporto arbitražo teisme.
Gruodžio 9 dieną WADA vykdomasis komitetas pritarė savo Atitikties vertinimo komiteto rekomendacijai ketveriems metams suspenduoti Rusiją dėl kaltinimų Maskvai suklastojus laboratorijos dopingo duomenis, anksčiau šiemet perduotus tyrėjams.
Vis dėlto „švarūs“ rusų sportininkai turės galimybę su neutralia vėliava dalyvauti olimpiadoje ir kitose tarptautinėse varžybose.
Šiukšlių problemos
Vienas „47news.ru“ žurnalistas prezidentui uždavė klausimą apie šiukšlių skirstymo ir apdorojimo problemas didžiuosiuose Rusijos miestuose. Vėliau jis paprašė prezidento privataus interviu po spaudos konferencijos, kol jis eis iki mašinos. V.Putinas nusijuokė ir sutiko.
Manoma, kad Rusijoje kilusi šiukšlių krizė ir lėmė pastaruoju metu sumenkusius V.Putino reitingus.
„Jeigu visas pasaulis susitvarkys su šiukšlių problema – susitvarkysime ir mes“, – kalbėjo V.Putinas.
Kitas žurnalistas Kremliaus šeimininko paklausė, ką jis atsakytų kritikams, kurie teigia, kad dabartinė Rusijos valdžia gyvena naudodamasi vien industriniu Sovietų Sąjungos palikimu ir nedaro nieko naujo.
V.Putinas jam atsakė, kad Rusija turi didžiuotis šiuo palikimu, o ne palikti jį likimo valiai. Vėliau prezidentas dalinosi skaičiais, kurie parodė, posovietiniais laikais atliktus atnaujinimus šalyje.
V. Putinas atkreipė dėmesį į pramonės modernizavimą, pareikšdamas, kad trys ketvirtadaliai pramoninės įrangos yra ne senesnė nei 12 metų. Be to, pasak Rusijos prezidento, šalyje buvo pastatyti trys nauji oro uostai, 12 naujų geležinkelio stočių.
Konferencijos metu taip pat buvo aptarta subsidijos keliaujantiems į Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esantį Kamčiatkos regioną, valstybinės sveikatos sistemos būklę ir kitus šalies vidaus reikalus, dirbtinio intelekto naudojimas, Gruzijos piliečio Zelimchano Changošvilio nužudymas ir kiti klausimai.
V.Putinas spaudos konferencijos metu patikino visus žmones, kad pensijų sistemos reformos jau yra baigtos ir galima ramiai gyventi, nes daugiau pakeitimų nebus.
Jis kalbėjo ir apie smurtą artimoje aplinkoje, kuris Rusijoje nėra kriminalizuotas, nors per paskutinius dešimtmečius buvo ne vienas mėginimas tai padaryti.
Rusijos prezidentas tikino, kad nepalaiko smurto prieš moteris ir vaikus, tačiau tokio įstatymo reikalingumą reikia apsvarstyti ramiai vėliau, nes jo nepalaiko Rusijos ortodoksų bažnyčia ir kitos grupės.
Konferencijos eigai vadovavo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Viso ji truko 4 valandas ir 19 minučių.
Konferencijos metu nebuvo paliestas labai svarbus klausimas – vasarą Rusijoje vykę masiniai protestai, kurios išprovokavo draudimas opozicijos kandidatams dalyvauti Maskvos regiono rinkimuose. Protestai truko pusantro mėnesio, o jų metu pareigūnai suėmė per 3 tūkst. žmonių.
Atsakinėja žiniasklaidos klausimus
Iki šių metų žurnalistai dėmesį į save bandė atkreipti plakatais, nes toli gražu ne visiems yra proga užduoti savo klausimą Rusijos prezidentui. Tačiau šiemet konferencijoje dalyvaujantys žurnalistai gavo laiškus, kuriuose buvo nurodyta nesinešti didesnių nei A3 formato lapas plakatų, tad žiniasklaidos atstovams teko ieškoti kitokių priemonių atkreipti V.Putino dėmesį.
Pirmoji tokia V. Putino spaudos konferencija 2001 metais pritraukė daugiau kaip 500 žurnalistų. Nuo 2001-ųjų, išskyrus 2008-2012 metus, kai jis ėjo Rusijos premjero pareigas, V. Putinas kasmet rengė metines spaudos konferencijas. Prezidentas atsakinėja į žiniasklaidos klausimus, o renginys transliuojamas tiesiogiai.
Pirmoji metinė V. Putino spaudos konferencija buvo ir trumpiausia, ji truko 1 val. 35 minutes. Ilgiausia iki šiol konferencija įvyko 2008 metais, trukusi net 4 val. 40 min. Konferencijos trukmė priklauso nuo paties prezidento.
Pernai V. Putinas metinę spaudos konferenciją rengė gruodžio 20-ąją, ji truko 3 val. 43 minutes. Rusijos vadovas atsakė į 53-ijų žiniasklaidos priemonių klausimus. Įprastai daugiausiai dėmesio skiriama problemoms Rusijos viduje ir užsienio politikai.
Ši kadencija V. Putinui – jau ketvirtoji. Dvi pirmosios politiko kadencijos Rusijos prezidento poste truko po ketverius metus, tačiau vėliau prezidento kadencija buvo pailginta iki šešerių metų trukmės. V. Putinas prezidentavo nuo 2000 iki 2008-ųjų, tada ėjo premjero pareigas, o 2012 metais vėl tapo prezidentu.
