Pavargę Europos Sąjungos lyderiai džiaugiasi: vilties, kad „Brexit“ neįvyks – nebėra

Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.

Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> „Reuters"/„Scanpix" nuotr.
Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> „Reuters"/„Scanpix" nuotr.
Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> AFP/„Scanpix" nuotr.
Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> AFP/„Scanpix" nuotr.
Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> „Reuters"/„Scanpix" nuotr.
Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> „Reuters"/„Scanpix" nuotr.
Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> „Reuters"/„Scanpix" nuotr.
Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> „Reuters"/„Scanpix" nuotr.
Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> „Reuters"/„Scanpix" nuotr.
Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> „Reuters"/„Scanpix" nuotr.
Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> „Reuters"/„Scanpix" nuotr.
Konservatoriams įtikinamai laimėjus Jungtinės Karalystės Parlamento rinkimus neliko vilčių, kad „Brexit“ dar gali neįvykti ir britai liks ES.<br> „Reuters"/„Scanpix" nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 19, 2019, 10:38 PM

Atrodytų, tai bloga žinia puoselėjusiems tokias viltis, bet konservatorius į pergalę vedusį britiškuoju D.Trumpu vadinamą B.Johnsoną sveikino kone visi ES lyderiai ir tai turbūt nebuvo vien diplomatinio mandagumo gestas.

Regis, ES pervargo nuo trejus metus trunkančio „Brexit“ chaoso, todėl dabar gali lengviau atsikvėpti ir derybas su Londonu vedęs Briuselis, ir Bendrijos poziciją lėmusių Prancūzijos bei Vokietijos vadovai.

Matyt, ir britų nuovargis nuo nesibaigiančių „Brexit“ traukulių padėjo laimėti B.Johnsonui. Juk jo pirmtakei Th.May teko pasitraukti su ašaromis akyse nieko nepešus, o jis triumfuoja su 368 mandatais 650 vietų Parlamente. Tiek toriams nepavyko pelnyti nuo Geležinės Ledi M.Thatcher laikų praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje.

Kodėl racionali, nuosaiki Th.May pralaimėjo, o populistu laikomas, impulsyvus, nors ir charizmatiškas B.Johnsonas švenčia neįtikėtiną pergalę?

Dar prieš rinkimus apklausos rodė, kad vieno labiausiai prie agitacijos už „Brexit“ prisidėjusio britų politiko B.Johnsono vedami konservatoriai laimės, nors šio sprendimo priešininkų Jungtinėje Karalystėje per trejus metus turėjo tik padaugėti, juo labiau kad per tą laiką balso teisę gavo nemažai jaunų žmonių, o jie dažniausiai yra už pasilikimą ES.

Vis dėlto britams, ko gero, taip įgriso politinės pjautynės ir nežinia dėl ateities, jog net dalis „Brexit“ priešininkų jau nori stabilumo, nors už tai tenka aukoti paskutinę narystės ES viltį, nes antro referendumo šiuo klausimu dabar nebėra ko tikėtis. Tačiau tai nereiškia, kad Jungtinėje Karalystėje susiskaldymas dėl „Brexit“ jau baigėsi.

Be to, ne vien „Brexit“ darė įtaką rinkimų rezultatams. Konservatoriai iš dalies laimėjo todėl, kad jų pagrindinius varžovus leiboristus, vadovaujamus nepopuliariojo J.Corbyno, rinkėjai nusprendė nubausti ir dar taip negailestingai, jog ši partija gavo mažiausiai vietų Parlamente nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.

Tai atspindi bendrą visiems Vakarams reiškinį – tradicinės kairiosios partijos daug kur užleidžia vietą kairiesiems populistams arba radikaliesiems dešiniesiems, nes rinkėjus baugina imigrantai, ypač integruotis į vakarietiškas visuomenes nelinkę musulmonai, taip pat gyvenimo lygio sąstingis net augant ekonomikai.

Jungtinės Karalystės politinė sistema iš esmės dvipartinė, papildyta regioninėmis Škotijos ir Šiaurės Airijos partijomis, tad iškilti naujoms populistinėms jėgoms šioje šalyje nelabai yra vietos, jų įtaka būna nebent trumpalaikė.

Antai per šiuos rinkimus N.Farage’o „Brexit“ partija jau net nepateko į Parlamentą, rinkėjams pasirinkus tradicinę jėgą – konservatorius.

Vienaip ar kitaip, leiboristų pralaimėjimas rodo, kad britams pasirodė nepriimtinos J.Corbyno siūlytos kairiosios idėjos smarkiai didinti mokesčius, valstybės išlaidas, nacionalizuoti geležinkelius ir paštą.

Suprantama, Lietuvai svarbiausia, kaip britų konservatorių pergalė atsilieps jos santykiams su Jungtine Karalyste. Mūsų šaliai būtų geriausia, jei Jungtinė Karalystė liktų ES, nes ši valstybė buvo antroji pagal įmokų dydį Bendrijos biudžeto donorė, svarbi ekonominė partnerė, artima Lietuvai požiūriu į Rusiją, transatlantinius ryšius, Baltijos regiono gynybą.

Bet dabar jau galima kalbėti tik apie kuo glaudesnių santykių su Jungtine Karalyste išsaugojimą. B.Johnsono susitarimą su Briuseliu dėl išstojimo iš ES turėtų patvirtinti Parlamentas. Tačiau tai tik skyrybų pradžia, nes laukia sudėtingos derybos dėl tolesnių santykių su ES.

Pereinamasis laikotarpis truks iki 2020-ųjų pabaigos, bet susitarti per šį laiką bus itin nelengva – juk dėl laisvosios prekybos sąlygų ES paprastai derasi net keletą metų.

Lietuvai būtų naudinga kuo liberalesnės ES prekybos su britais sutartis. B.Johnsonas irgi turėtų būti tuo suinteresuotas, nors per rinkimų kampaniją jis kalbėjo, kad Jungtinei Karalystei pakanka ir paprasto ekonominio susitarimo su Briuseliu. Bet po rinkimų jis prabilo jau kiek kitaip – esą neignoruos gerų ir teigiamų britų jausmų Europos atžvilgiu.

Ieškoti kompromisų su Briuseliu ir švelninti skyrybų su ES pasekmes Jungtinės Karalystės premjerą vers ir vidaus politinė padėtis.

„Brexit“ problemą išsprendus dar labiau atsiveria kitos politinės žaizdos – kaip susidoroti su ES nenorinčios palikti Škotijos separatistinėmis nuotaikomis ir taip pat už narystę Bendrijoje pasisakiusios Šiaurės Airijos katalikiškosios dalies viltimis palikti Jungtinę Karalystę ir susijungti su Airija.

Nepriklausomybės idėją remianti Škotijos nacionalinė partija laimėjo absoliučią daugumą škotams tenkančių vietų Jungtinės Karalystės Parlamente ir jos lyderė N.Sturgeon gavo savo rinkėjų mandatą rengti naują referendumą dėl atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės. Ji jau pareiškė, kad B.Johnsonas negali Škotijos laikyti Jungtinės Karalystės dalimi prieš škotų valią.

Škotijos atsiskyrimo nuo Jungtinės Karalystės referendumas, be abejo, sustiprintų ir Šiaurės Airijos katalikų bendruomenės siekius susijungti su Airija.

Aišku, Jungtinės Karalystės subyrėjimas nudžiugintų tik Vakarų pasaulio priešus. Norėdamas išvengti tokio blogo scenarijaus, B.Johnsonas turės ieškoti kompromisų ir su škotais, ir su airiais. Vadinasi, jam reikės tokio susitarimo su Briuseliu, kuris leistų pasitraukimo iš ES priešininkams jaustis bent viena koja pasilikus Bendrijoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.