Kai Santjagą spalį užklupo protestų banga, 33-ejų Danielis Gajardo buvo plėšomas į dvi puses – jis palaikė protestuotojus, tačiau kartu nerimavo, kokią žalą dėl to gali patirti neseniai jo įkurtas verslas.
Vyro įsteigta muzikos įrašų studija ir parduotuvė klestėjo ir persikėlė į naujas patalpas likus vos dienai iki masinių demonstracijų.
Tačiau tada prasidėjo protestai ir mūšiai gatvėse, vėliau buvo paskelbta savaitę trukusi komendanto valanda, per kurią parduotuvė buvo apiplėšta, o pirmojo kliento teko laukti 19 dienų.
„Sėdėjau biure dvi savaites žiūrėdamas į telefoną, tačiau jis neskambėjo. Jausmas buvo toks, lyg viską pradėtum nuo nulio, nes turėjome mokėti skolas bankams be jokių pajamų ir tai mus gniuždė“, – kalbėjo D.Gajardo.
Praėjo jau du mėnesiai, kai Čilėje iliuzijas kelianti ramybė virto ugningu įniršio protrūkiu, tačiau vis dar nėra jokių ženklų, kada gyvenimas susitvarkys.
Lapkritį tarp šalies politinių jėgų buvo pasiektas susitarimas kitais metais surengti referendumą dėl naujos konstitucijos. Tai buvo vienas pagrindinių protestuotojų reikalavimų, tačiau įniršis gatvėse nerimsta.
Žmonėms įgriso nelygybė, socialinė atskirtis, didelės švietimo ir sveikatos apsaugos išlaidos.
Demonstracijos šalyje vyksta kasdien, o naktį kyla smurto proveržiai – tai baugina daugelį čiliečių.
„Tam tikru atžvilgiu šie protestai yra išsivadavimas, euforija ir emocijų perteklius, tačiau daugeliui jie kelia tik nerimą, nes žmonės nėra sukurti atlaikyti tokį netikrumą, tad psichiškai visi gyvena krizės režimu ir tai neišvengiamai atsiliepia visiems“, – tvirtino psichoanalitikė Constanza Michelson.
34-erių Nariai Paz Nunez jau buvo duota nedarbingumo pažyma, nes protestai paveikė jos psichiką ir sukėlė depresiją.
„Matyti, kaip naikinamas tavo rajonas, yra beprotiškai sunku, nesvarbu, sutinki su protestuotojų tikslais ar ne. Kai vyriausybė visiškai nieko neklauso, lieka tik šis beprasmybės jausmas“, – tvirtino moteris.
Čilės sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, psichikos sveikatos problemų turinčių žmonių per pirmas 5 protestų savaites padaugėjo 22 procentais.
Didelėje šalies dalyje gyvenimas teka įprasta vaga, tačiau jį stabdo neveikianti transporto sistema, aukštojo mokslo sistemos paralyžius, vandalizmas ir smurto protrūkiai.
Daugumai protestai skaudžiausiai atsiliepia finansiškai. Vyriausybės duomenimis, neramumai paveikė beveik 15 tūkst. verslų, pusė jų patyrė nemenkos turtinės žalos.
„Nuotaikos įvairios, tačiau vyrauja paranoja. Kas naktį blogai miegu, nes nerimauju, kad sulauksiu skambučio dėl apiplėštų mūsų įmonės patalpų“, – tvirtino D.Gajardo verslo partneris Cristianas Luengo.
Masinės eitynės jau retesnės, tačiau jas sukėlęs įniršis neišsisklaidė. Čilės centre esanti Italijos aikštė toliau yra pagrindinis protestuotojų susitikimo taškas, čia neramumai dažnai malšinami ašarinėmis dujomis.
„Žinau, kad autobuso stotelės ar šviesoforo sudaužymas nieko nepakeis, bet tai spaudimas valdžiai, kuris leidžia man išlieti visą susikaupusį pyktį.
Būdamas gatvėse esu vienos didelės šeimos dalis. Čia žinau, kad esi ne vienas, patiriantis nelygybę“, – tvirtino 20 metų studentas Camilo.
Daugumai Čilės gyventojų nepatinka valdžios siūlomi pokyčiai. Vyriausybę šiuo metu palaiko vos 10 proc. piliečių.
Sekmadienį žmonės balsavo valdžios neįpareigojančioje apklausoje dėl naujosios konstitucijos būtinybės. 91 proc. dalyvavusiųjų pareiškė pritariantys aukščiausio tvarką šalyje nustatančio dokumento atnaujinimui.
C.Michelson teigimu, būtų sunku tikėtis, kad protestai nurims, jeigu galutinis rezultatas vis tiek netenkins dalies žmonių.
„Anksčiau žmonės neturėjo priežasties susivienyti, tačiau dabar viskas yra nuėję per toli“, – kalbėjo psichoanalitikė.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
