Proeuropietiškų pažiūrų Budapešto, Bratislavos, Prahos ir Varšuvos merai pasirašė susitarimą, kurį pavadino „Laisvųjų miestų paktu“.
Deklaracija jie įsipareigoja „saugoti ir skatinti bendras laisvės, žmogiškojo orumo, demokratijos, lygybės, teisinių principų laikymosi, socialinio teisingumo, tolerancijos ir kultūrinės įvairovės vertybes“.
Ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, ir Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos vyriausybė sukūrė tai, ką V. Orbanas pavadino „neliberalia demokratija“, o dėl to paaštrėjo ir šių šalių santykiai su ES.
V. Orbanas skatina Rytų Europą laikyti tradicijos ir konservatyvių vertybių bastionu, tačiau naujuoju sostinių susitarimu bandoma priešintis šiai tendencijai.
„Esame išrinkti tam, kad tarnautume sostinių gyventojams, tačiau tikimės, kad mūsų žinutė bus išgirsta ir už sostinių ribų“, – reporteriams sakė Varšuvos meras Rafalis Trzaskowskis.
„Populizmas teikia paprastus ir klaidingus atsakymus į problemas“, – teigė Prahos meras Zdenekas Hribas.
2018 m. Varšuvos mero rinkimus laimėjęs R. Trzaskowskis sutriuškino varžovą iš valdančiosios PiS partijos. Bratislavai šiuo metu vadovauja architektas ir populiarios roko grupės lyderis Matusas Vallo, 2018 m. lapkritį rinkimus laimėjęs kaip nepriklausomas kandidatas. Tą patį mėnesį Prahos meru buvo išrinktas Z. Hribas iš Čekijos Piratų partijos. Naujasis Budapešto meras, žaliųjų atstovas Gergely'is Karacsony'is rinkimuose nugalėjo spalį.
Iš karto po to, kai buvo išrinktas, G. Karacsony'is apsilankė Varšuvoje, kur su R. Trzaskowskiu kalbėjosi apie sostinių bendradarbiavimo plėtrą.
Praėjusią savaitę G. Karacsony'is Vengrijos reporteriams jau sakė, kad tiesiogiai Briuselio paprašė paramos oro kokybei didinti.
G. Karacsony'o laimėjimas buvo pirmasis rinkimų smūgis V. Orbanui, į valdžią atėjusiam 2010 metais. Nuo premjero valdymo pradžios jo vadovaujamai valdančiajai „Fidesz“ partijai pavyko priimti įstatymų, panaikinančių savivaldybių įgaliojimus.
