Jeanas-Paulis Delevoye iš pareigų pasitraukė, nes nebuvo deklaravęs, kad eidamas pareigas vyriausybėje gavo pajamų ir iš kitos darbovietės privačiame sektoriuje.
Naujienų agentūrai AFP J.-P. Delevoye sakė, kad jo patikimumui pakenkė profesinių sąjungų ir opozicijos lyderių, siekiančių diskredituoti jo kurtą pensijų reformą, „žiaurios atakos“.
Ši reforma, jo tvirtinimu, yra „būtina Prancūzijai“.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuras nurodė, kad J.-P. Delevoye įpėdinis bus paskirtas „kaip galima greičiau“.
J.-P. Delevoye profesinių sąjungų pykčio taikiniu tapo savaitgalį pripažinęs, kad neseniai pateiktoje turto deklaracijoje nenurodė 13 apmokamų ir neapmokamų postų privačiame sektoriuje.
Už vieną savo darbų – švietimo strateginių studijų centro „Parallaxe“ prezidento poste – jis, be ministro algos, dar gaudavo beveik 5,4 tūkst. eurų per mėnesį, nors pagal 2013 metų politinio skaidrumo įstatymą turėjo šių pinigų atsisakyti.
„Jeanas-Paulis Delevoye tai praleido ne iš blogos valios, dabar jis galės pasiaiškinti“, – sakė vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas.
J.-P. Delevoye yra sakęs, kad sugrąžins tuos pinigus – iš viso daugiau kaip 120 tūkst. eurų, gautų nuo 2017 metų rugsėjo.
Tačiau didžiausios Prancūzijoje profesinės sąjungos CFDT lyderis Laurent'as Berger pavadino J.-P. Delevoye nutylėjimus šokiruojančiais ir radijui „France Info“ sakė, kad „jie tikrai pakerta pasitikėjimą juo“.
Profesinės sąjungos reikalauja, kad E. Macronas atsisakytų savo plano iš 42 dabartinių pensijų schemų suformuoti vieną pensijų sistemą, ir įrodinėja, kad pagal ją milijonai žmonių turės atidėti savo išėjimą į pensiją, jei norės gauti didžiausius įmanomus pinigus.
E. Macronas yra išreiškęs savo „solidarumą“ su milijonais streikų paveiktų žmonių, bet kol kas niekaip neparodė, kad galėtų nusileisti dėl šios reformos, kurią vadina istorine.
„Didžiulė politinė klaida“
Antradienį planuojamos naujos demonstracijos. Keli universitetai, tarp jų – Sorbonos, paskelbė, kad atšaukė ar atidėjo metų pabaigos egzaminus, nes studentai negalės į juos atvykti.
Pirmadienį sunkvežimių vairuotojų, reikalaujančių didesnių atlyginimų, blokados keliuose padidino eismo spūstis, kurios rytinio piko valandomis Paryžiuje ir jo priemiesčiuose sudarė beveik 630 km – kone dvigubai daugiau už vidurkį.
Dauguma metropoliteno linijų sostinėje vėl buvo uždarytos arba važinėjo tik labai nedaug traukinių. Visoje Prancūzijoje važinėjo tik trečdalis greitųjų TGV traukinių ir ketvirtadalis regioninių traukinių.
„Iki šiol dirbau namuose arba imdavau savo mašiną. Tačiau mašinos rinktis nebegaliu – dėl kainos ir dėl to, kad tai sekina“ – Paryžiaus Sen Lazaro stotyje naujienų agentūrai AFP pasakojo vyras, prisistatęs Francois vardu. Jis sakė, kad iš namų išėjo prieš 5 val. ryto.
Prancūzų pareigūnai sakė, kad nori derėtis, ypač dėl „atsparos taško amžiaus“ – 64 metų, kurių sulaukus būtų įgyjama teisė į visą pensiją. Tai didesnis amžius už oficialų 62 metų pensinį amžių.
„Vyriausybė daro didžiulę klaidą kalbant apie socialinį teisingumą ir didžiulę politinę klaidą, jei atkakliai laikysis savo“, – sakė L. Berger. Vis dėlto jo profesinė sąjunga remia planą dėl vienos pensijų sistemos.
Jis ir kitų profesinių sąjungų lyderiai yra pažadėję tęsti transporto streiką, kol vyriausybė nusileis, tad ši priešprieša kelia pavojų daugelio kelionių planams per artėjančias šventes.
Geležinkelių kompanija SNCF jau perspėjo, kad jei streikas po kelių dienų nesibaigs, ji nespės iki gruodžio 25-osios sugrąžinti eismo į normalias vėžes.
Savaitgalį SNCF atstovas laikraščiui „Le Parisien“ sakė, jog kompanija pasistengs, kad Kalėdų šventėms „įvyktų stebuklų“.
„Jei vyriausybė atsisakys savo projekto, ir mes pradėsime rimtas derybas dėl to, kaip gerinti sistemą,.. viskas bus gerai“, – sekmadienį sakė Philippe'as Martinezas iš profesinės sąjungos CGT.
„Antraip streikuotojai ketvirtadienį arba penktadienį spręs, ką daryti“, – pridūrė jis.
