Vis dėlto veteranas socialistas gynė savo kairuolišką kampaniją ir aiškiai nepasakė, kada gali pasitraukti iš partijos lyderio posto. Jis kaltino žiniasklaidą prisidėjus prie leiboristų nesėkmės.
„Būsiu atviras. Ketvirtadienio rinkimų rezultatas buvo triuškinamas smūgis visiems, kuriems labai desperatiškai reikia realių pokyčių mūsų šalyje“, – parašė J. Corbynas laikraštyje „Sunday Mirror“.
„Noriu suvienyti mūsų šalį, kurią myliu, bet aš atsiprašau, kad nepasiekėme reikalingo rezultato, prisiimu už tai atsakomybę“, – pridūrė jis.
Pirmalaikiuose visuotiniuose rinkimuose ketvirtadienį premjero Boriso Johnsono Konservatorių partija gavo mandatą išvesti JK iš Europos Sąjungos iki kito mėnesio pabaigos.
B. Johnsonas dabar turės 80 mandatų daugumą 650 vietų Bendruomenių Rūmuose; tokios daugumos konservatoriai neturėjo nuo Margaret Thatcher klestėjimo laikų praėjusio amžiaus 9-e dešimtmetyje.
Penktadienį J. Corbynas sakė, kad atsistatydins kitų metų pradžioje, kai leiboristai baigs savo klaidų „apmąstymo“ laikotarpį.
Leiboristų partija turėtų išsirinkti naują savo lyderį prieš gegužę Anglijoje vyksiančius vietos valdžios rinkimus.
Tačiau šimtmečio senumo partija neturi jokio aiškaus kandidato į lyderius, o jos aukščiausio rango sluoksniuose verda vidinės kovos tarp senosios kartos protekcionistų, remiamų profesinių sąjungų, ir proeuropietiškai nusiteikusių veikėjų.
J. Corbynas mėgino surasti balansą tarp šių dviejų stovyklų užimdamas neutralią poziciją dėl „Brexito“, o leiboristų atstovas finansiniais klausimais Johnas McDonnellas tokį sprendimą pavadino lemtingu.
„Bandėme sujungti abi puses ir mums nepavyko“, – sakė jis transliuotojui BBC.
Leiboristų kampaniją taip pat sunkino kaltinimai antisemitizmu partijos vadovybėje, dėl kurių teko trauktis keliems įtakingiems partijos įstatymų leidėjams.
70-metis J. Corbynas mėgino daugiausia dėmesio per kampaniją skirti kasdieniams socialiniams klausimams, kurie yra tradiciškai svarbūs leiboristų rinkėjams
„Bet, nepaisant mūsų visų pastangų, galiausiai šie rinkimai buvo apie „Brexitą“, – pripažino J. Corbynas savo laiške.
„Torių kampanija, kurią skelbė dauguma žiniasklaidos, sugebėjo įtikinti daugelį, kad tik Borisas Johnsonas sugebės „įgyvendinti „Brexitą“, – teigė leiboristų lyderis, paminėdamas premjero kampanijos šūkį.
„Išmoksime šio pralaimėjimo pamokas, pirmiausia išklausę visų ilgamečių leiboristų rinkėjų, kuriuos praradome darbininkų klasės bendruomenėse“, – tvirtino J. Corbynas.
Priežasčių paieškos
Pralaimėjimo priežasčių paieškas ir kaltinimus lydėjo kitose Vakarų šalyse pasigirdę klausimai dėl to, kaip toli tradiciškai liberalūs rinkėjai yra pasirengę eiti.
„Pažiūrėkite, kas nutinka, kai leiboristų partija nukrypsta taip giliai į kairę“, – penktadienį perspėjo Jungtinių Valstijų Demokratų partijos galimas kandidatas prezidento rinkimuose Joe Bidenas.
Vis dėlto J. Corbynas sekmadienį leido suprasti trokštantis po savęs palikti radikalų palikimą, leisiantį ir toliau koncentruoti leiboristų dėmesį į milžiniškas socialines išlaidas ir turto perskirstymą.
Sekmadienį partijos lyderis sulaukė gausios nuosaikesnių rėmėjų kritikos už teiginius, kad jo platforma galų gale pasirodė teisinga.
„Didžiuojuosi, kad tokiose srityse kaip taupymas, įmonių galia, nelygybė ir klimato krizė mūsų argumentai nugalėjo ir mes perrašėme politinių diskusijų sąlygas“, – parašė jis atskiroje laikraščio „The Observer“ skiltyje.
Keli garsūs leiboristų partijos nariai, kurie laikomi potencialiais lyderiais, su tuo nesutiko.
„Laikas išbandyti kažką kito, užuot vėl pradėjus senus mūšius“, – leidinyje „The Observer“ parašė politikė Jess Phillips.
„Visur, kur buvau, girdėjau tą patį. Esmė glūdi ne tiek „Brexite“, kiek tikėjime. Kalbant apie balsuojančiųjų už leiboristus kartas, rinkėjai netikėjo tuo, ką leiboristų vyriausybė galėtų padaryti ar būtų padariusi dėl jų“, – tvirtino ji.
Leiboristų parlamentarė Lisa Nandy sutiko, kad partija „prarado ryšį su kasdienėmis daugelio žmonių, kuriems norime atstovauti, patirtimis“.
„Jei ketiname atstovauti šaliai, turime ją suprasti, pamatyti ją tokią, kokia ji yra iš tikrųjų, o ne tokią, kokią galime įsivaizduoti“, – parašė L. Nandy laikraštyje „The Observer“.
