Masačusetso technologijos instituto žurnalas „Mit Tehchnology Review“ išplatino tyrimo ištraukas, kurios įrodo, kad He Jiankui, redaguodamas 2018 metų pabaigoje gimusių dvynių Lulos ir Nanos genus, ignoravo etines ir socialines normas.
Tuomet mokslininkas teigė, kad jo tyrimas gali tapti medicininiu laimėjimu, galinčiu kontroliuoti ŽIV epidemiją. Šis mokslininko žingsnis sukėlė pasipiktinimą mokslininkų bendruomenėje, nes nebuvo aišku, ar bandymas buvo sėkmingas ir ar kūdikiai išties tapo atsparūs virusui.
Tik nedidelė pasaulio populiacijos dalis turi imunitetą ŽIV virusui dėl geno CCR5 mutacijos. He Jiankui teigė, kad jis dirbo būtent su šiuo genu naudodamas genomo redagavimo įrankį pavadinimu CRISPR, 2012 metais sukėlusiu tikrą revoliuciją genų redagavimo srityje. Ši technologija leidžia mokslininkams gana tiksliai pašalinti ir pakeisti tam tikras genetines medžiagos dalis.
„Teiginys, kad kad jiems pavyko atkurti CCR5 variantą yra absoliučiai klaidingai pateiktas faktas ir tai galima apibūdinti vienu žodžiu: melagystė“, – teigia Fyodoras Urnovas, Kalifornijos universiteto genomų redagavimo mokslininkas.
Nors He Jiankui komanda dirbo su reikiamu genu, jiems nepavyko atkartoti reikalingos „Delta 32“ variacijos, ir vietoje to sukūrė naujus geno pakitimus, kurių padariniai dar nėra žinomi.
Eksperimentas – vienintelė galimybė susilaukti vaikų
CRISPR taip pat laikomas netobulu įrankiu, galinčiu sukelti nepageidaujamus DNR pakitimus, dėl to jo naudojimas žmonių genų redagavimui yra laikomas kontraversišku.
Kinijos mokslininkai, kurie naudojo CRISPR šiame tyrime, teigė, kad tam, jog išvengtų nenorimų rezultatų, jie ištyrė ankstyvos stadijos embrionus ir rado vos vieną nereikalingą pakitimą. Tačiau yra žinoma, kad norint atlikti išsamų tyrimą, reikia patikrinti kiekvieną ląstelę, o tai sunaikintų visą embrioną.
Praėjusiais metais gimusių dvynių tėvai neturėjo jokių galimybių nevaisingumo gydymui, būtent tai galėjo juos pastūmėti dalyvauti rizikingame eksperimente, sako endokrinologė Jeanne O'Brien žurnalui „Mit Technology Review“
ŽIV vis dar dažnai stigmatizuojamas Kinijoje, todėl vaikų tėvui, kuris yra viruso nešiotojas, tapo beveik neįmanoma sulaukti bet kokio nevaisingumo gydymo, nors jau dabar yra metodų, kurie leidžia sustabdyti viruso perdavimą negimusiems vaikams.
He Jiankui sakė, kad mergaitės gimė po įprastos apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros, tik panaudojant kiaušinėlį, kuris prieš perkeliant jį į gimdą buvo specialiai modifikuotas.
Tyrimo autoriai taip pat ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad surasti dvynukių šeimą būtų beveik neįmanoma: nevaisingumo gydymo specialistų vardai į straipsnį nėra įtraukti, o mergaičių gimimo data yra neteisinga. Tyrime rašoma, kad dvynės gimė 2018-ųjų lapkritį, nors daugybė pranešimų skelbia, kad jos pasaulį išvydo spalio mėnesį.
