Wieslawa R. guli ligoninėje, antstolis už skolas per varžytynes pardavė jos butą, o šeimininkę išgelbėjusį šunį atidavė į gyvūnų prieglaudą. Šios istorijos sukrėsti Vloclaveko miesto gyventojai ėmė rinkti pinigus, kad galėtų nupirkti ar ilgam išnuomoti butą Wieslawai R.
Pensininkę vis dėlto užjaučia tik dalis Vloclaveko gyventojų ir tik dalis internautų. Mat Wieslawa R. kartu su vyru sovietmečiu buvo saugumo tarnybos darbuotojai ir jų pensija prieš trejus metus buvo sumažinta dėl Seime priimto specialaus įstatymo.
Gaudavo didesnę išmoką
Minėtai porai, kaip ir kitiems 38 tūkst. buvusių saugumiečių, pensijos, buvusios kelis ar net keliolika kartų didesnės už kitų piliečių, nuo to laiko jos sumažėjo iki vidutinės pensijos dydžio.
Įstatymą sumaniusi Teisės ir teisingumo partija (TTP) teigė, kad tokiu būdu siekia atkurti istorinį teisingumą – didinti pensijas buvusiems opozicijos aktyvistams ir sumažinti aktyviai rėmusiems totalitarinę sistemą.
Seimo opozicija įstatymą kritikavo kaip neteisingą, nes jis taikė ne individualią, bet grupinę atsakomybę visiems saugumo darbuotojams. Nepaisant to, kad kažkas dirbo gydytoju, valytoja, sekretore, elektriku saugumo pastate ar persekiojo opozicionierius, ėjo vadovaujamas pareigas.
Pensija buvo mažinama netgi tiems žmonėms, kurie saugume išdirbo vos vieną dieną.
Dalis asmenų pasijuto valstybės apgauti, nes prieš 30 metų atsikračius socializmo patikėjo pažadu jų nediskriminuoti ir perėjo dirbti į naujas policijos bei pasienio tarnybas.
Piliečių skundų nenagrinėja
Net 24 tūkst. buvusių saugumiečių įteikė skundus tvirtindami, kad nenusikalto, ir reikalavo mokėti ankstesnę pensiją. Tokį nutarimą priimti individualiais atvejais gali tik teismas ar asmeniniu sprendimu vidaus reikalų ministras.
Pastarasis atkūrė pensijas tik 300 sportininkų, kurie atstovavo sporto klubui „Gwardia“ ir gaudavo atlygį iš saugumo institucijų, nors joms niekada netalkino. Pensijos buvo atkurtos ir keletui saugumiečių, kurie įrodė slapta talkinę opozicijai.
Teismuose saugumiečių skundai guli nenagrinėjami jau trejus metus, mat tiek laiko yra bergždžiai laukiama Konstitucinio tribunolo atsako, ar teisinga yra visiems saugumiečiams taikyti grupinės atsakomybės principą.
Jei tribunolas pareikštų, kad toks principas yra teisingas, jį dar būtų galima apskųsti ES institucijoms. Opozicija įtaria, kad TTP specialiai vilkina Konstitucinio tribunolo atsakymą.
Nesusimokėjo už paslaugas
Nesulaukę teismų pabaigos per trejus metus mirė 900 saugumiečių pensininkų ir valstybė sutaupė keliasdešimt milijonų zlotų nemokėdama jiems ankstesnių didelių pensijų.
Opozicija buvo surinkusi per 250 tūkst. parašų dėl įstatymo pakoregavimo, tačiau TTP pataisas atmetė. Protestuodami prieš tariamą neteisybę beveik 50 saugumiečių pensininkų nusižudė.
Taip pasielgti nusprendė ir Wieslawa R. su vyru, kai apskaičiavo, kad gaunamos pensijos neužteks vaistams, maistui, komunalinėms paslaugoms. Wieslawai R. pensija buvo sumažinta iki 800 zlotų (187 eurų), o Jozefui R. – iki 1500 zlotų (350 eurų).
Sutuoktiniai tvirtino, kad pensijos jiems sumažintos nepagrįstai. Wieslawa R. dirbo sekretore partinėje mokykloje, o Jozefas R. – pasų skyriuje, kurio tarnautojai oficialiai irgi buvo įrašomi kaip saugumiečiai.
Dėl streso Wieslawa R. patyrė insultą, jai prireikė brangių vaistų, ir sutuoktiniai pritrūko pinigų mokėti už komunalines paslaugas. Nors skolos siekė vos 7 tūkst. zlotų (1,6 tūkst. eurų), namo bendrija apskundė juos antstoliams.
Po vieno iš pastarųjų apsilankymo sutuoktiniai, neturintys savų vaikų, nusprendė pasitraukti iš gyvenimo. Wieslawa R. apsvaigusi nuo vaistų pabudo, kai jos veidą be paliovos ėmė laižyti jos šunelis. Moteris tada nutarė išsikviesti pagalbą. Vyro išgelbėti nebepavyko.
Vis dėlto poros butą, moteriai gulint ligoninėje, antstoliai pardavė. Medikai jai to dar nepasakė nenorėdami šios skaudinti.
Dalis apžvalgininkų TTP kaltina susitepus Jozefo R. ir kitų savižudžių krauju dėl blogo įstatymo priėmimo. TTP kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad siekia istorinio teisingumo.
TTP teiginiams pritaria nemaža dalis lenkų ir primena, jog sovietų valdžia rėmėsi būtent ištikimais saugumo sistemos darbuotojais, kurie buvo apdovanojami didesnėmis algomis ir pensijomis.
