Tačiau premjeras Jamesas Marape įspėjo, kad autonominio regiono „laukia sunkus darbas“, kad jis galėtų tapti nepriklausomas.
Referendume 98 proc. Bugenvilio gyventojų pasisakė už atsiskyrimą, o ne didesnę autonomiją liekant Papua Naujosios Gvinėjos sudėtyje.
Svarbus balsavimas surengtas pagal 2001 metų taikos susitarimą, pasirašytą po dešimtmetį trukusio brutalaus pilietinio karo tarp Bugenvilio sukilėlių, Papua Naujosios Gvinėjos saugumo pajėgų ir užsienio samdinių, nusinešusi apie 20 tūkst. gyvybių.
Penktadienį senojoje regiono sostinėje Aravoje tūkstančiai gyventojų susirinko į įvykusiam referendumui skirtą oficialią ceremoniją, per kurią plevėsuojant Bugenvilio vėliavų miškui šoko tradiciniais drabužiais pasipuošę kolektyvai ir buvo grojama muzikos instrumentais iš bambuko.
Tačiau neseniai Papua Naujosios Gvinėjos premjeru paskirtas J. Marape kreipdamasis į minią įspėjo, kad dabar Bugenvilio ir visos šalies laukia „sunkus darbas“.
Ilgą laiką konflikto alintam regionui reikia išsivaduoti nuo praeities ir nuodugniai įvertinti savo išteklius, jeigu nori tapti visiškai nepriklausomas, sakė J. Marape.
„Užuot laikę ginklus, čiupkite kastuvus“, – sakė jis džiūgaujančiai miniai. – Imkite juos į rankas ir pradėkite dirbti. Grįžkite namo ir dirbkite.“
Kelyje į nepriklausomybę laukia ilgas politinis procesas, o regiono politiniams lyderiams teks spręsti milžiniškus finansinius ir administracinius iššūkius, kad transformuotų šį skurdų Ramiojo vandenyno salyną į visavertę valstybę.
Dešimtmetį trukusį ir 1998-aisiais pasibaigusį pilietinį karą išprovokavo konfliktas dėl didžiulės atviros vario kasyklos Pangunoje. Bugenvilio saloje esanti kasykla generavo milžiniškas pajamas Papua Naujajai Gvinėjai, bet daugelis vietinių gyventojų manė negaunantys iš to jokios naudos ir piktinosi, kad kasykla teršia aplinką bei trikdo jų tradicinį gyvenimo būdą.
Kasykla buvo uždaryta ir iki šiol neveikia. Manoma, kad ji galėtų tapti pajamų šaltiniu Bugenviliui, jei regionas paskelbtų nepriklausomybę.
Bugenvilis taip pat turi daug derlingos dirbamos žemės ir palyginti didelius žuvų išteklius.
J. Marape sakė pristatysiantis referendumo rezultatus Papua Naujosios Gvinėjos parlamentui, kuris turi juos ratifikuoti. Kai kurie įstatymų leidėjai būgštauja, kad atsiskyrus Bugenviliui, kiti regionai gali pradėti reikalauti didesnės autonomijos.
„Turiu gerbti abi vėliavas, abi tautas“, – vėliau parašė premjeras socialiniame tinkle „Facebook“.
„Turime toliau rodyti pasauliui, kad Melanezijos konsensusas gali duoti gerų rezultatų, naudingų visiems mūsų šalies žmonėms“, – pridūrė jis.
Triuškinama Bugenvilio atsiskyrimo šalininkų pergalė referendume supurtė Papua Naujosios Gvinėjos vyriausybę, sakė Referendumo komisijos pirmininkas Bertie Ahernas. Anot jo, valdžia tikėjosi, kad daugiau rinkėjų balsuos už didesnę autonomiją.
B. Ahernas įspėjo, kad Bugenvilio gyventojai turi būti vieningi, jei nori, kad regionas taptų nepriklausomas.
„Praeitis nebuvo lengva, o šie rezultatai atspindi viltį dėl ateities ir pagarbą visiems, kurių netekote per konfliktą“, – sakė Referendumo komisijos pirmininkas.
Trečiadienį vykusio referendumo baigtis turėtų paskatinti varžybas dėl įtakos tarp Kinijos, Jungtinių Valstijų ir Australijos.
Įtakingi Bugenvilio nepriklausomybės judėjimo veikėjai jau įspėjo, kad regionas atsigręš į Kiniją, jeigu Vakarų valstybės nepasiūlys savo finansinės pagalbos.
