Prieš 70 metų įkurto Aljanso jubiliejus švenčiamas tvyrant ne pačioms geriausioms nuotaikoms.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas interviu savaitraščiui „The Economist“ lapkričio pradžioje pareiškė, kad NATO yra ištikusi „smegenų mirtis“.
E.Macronas kritiką žėrė dėl nepakankamo JAV ir Europos planų koordinavimo bei Aljanso narės Turkijos agresyvaus elgesio Sirijoje.
Gruodžio 3 ir 4 d. vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo metu Londone lyderiams teks daug ką aptarti. Pasak Prancūzijos gynybos ministrės Florence Parly, Londone bus keliama daugybė Aljanso ateities vizijų.
Vieną jų jau yra iškėlęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. Politikas siūlo suburti ekspertų grupę, kuri sustiprintų Aljanso politinį mąstymą.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pritarė iniciatyvai, bet ekspertų išvadų bus laukiama tik po 2020 m. JAV prezidento rinkimų. Tuomet bus aišku, kokia kryptimi judės didžiausia Aljanso jėga.
Jos dabartinis lyderis Donaldas Trumpas taip pat negaili kritikos bendražygiams dėl pernelyg mažo gynybos srities finansavimo.
Tiesa, H.Maaso idėja džiaugiasi ne visi. Dalis ekspertų tvirtina, kad Aljanso ateitį gali nuspręsti tik politikai, kurie turi realią galią savo rankose, o ne dirbtinai suburta ekspertų komanda.
Įtampą prieš susitikimą Londone padidino ir Turkijos veiksmai.Ankara atsisakė patvirtinti Aljanso gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai, kol Turkija nesulauks politinio NATO palaikymo Šiaurės Sirijoje kovojant su kurdų Liaudies savigynos būriais (YPG).
Turkai YPG laiko teroristine organizacija, kuri yra susijusi su Turkijos žemėje veikiančiais kurdų kovotojais. Nepritarimas bendrai Aljanso pozicijai tik dar labiau pagilino nesutarimus 70 metų išgyvenusios organizacijos viduje.
NATO siekia visų 29 šalių patvirtinimo kariniams planams, kurie būtų skirti apginti Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją Rusijos agresijos atveju.
Be Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pritarimo Aljansui bus sunkiau vykdyti įsipareigojimus keturioms su Rusija tiesioginę sieną turinčioms valstybėms.
„Turkai Baltijos valstybių piliečius paėmė įkaitais ir blokuos karinių planų patvirtinimą, kol negaus naudos sau“, – tvirtino naujienų agentūros „Reuters“ diplomatiniai šaltiniai.
Tiesa, NATO pareigūnai tikisi, kad Ankara galiausiai nusileis, nes Aljansas artimoje ateityje turės patvirtinti ir papildytą Turkijos gynybos planą.
NATO viršūnių susitikimo Londone kuluaruose yra suplanuotas atskiras susitikimas Sirijos klausimu tarp R.T.Erdogano, E.Macrono, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Jungtinės Karalystės premjero Boriso Johnsono.
Galbūt Europos galingiausieji atras bendrą kalbą su nerimstančiais turkais ir Baltijos šalys galės jaustis nors šiek tiek ramiau.
Bet NATO ateities vizijų klausimas, panašu, nebus taip greitai išspręstas. Aljanso narėms belieka priminti posakį – jeigu nori taikos, ruoškis karui. Nes tik taip galima garantuoti savo gynybą pačiam ir nereikės kliautis kitų valstybių tankais.
Parengta pagal „Reuters“, „The Guardian“ inf.
