„Labiausiai mus stebina žuvys be akių, kurių tinklais pastarąjį pusmetį pagauname vis dažniau“, – pareiškė Kosakovo miestelio tarybos narys bei ekologinės draugijos „Mūsų žemė“ pirmininkas Marcinas Buchna.
Vyras atskleidė, kad žvejai vis dažniau pagauna žuvų iš dalies be žvynų, su išorėje besivysčiusiu stuburu, su cheminio nudegimo požymiais, įvairiomis pūslėmis ir išsipūtusiais viduriais.
„Vidutiniškai apie trečdalį sugautų žuvų reikia išmesti, nes jos netinka vartoti, bet pasitaiko tokių dienų, kai išmesti tenka net du trečdalius“, – sakė M.Buchna.
Žvejai įsitikinę, jog dėl žuvų išsigimimo kalta valstybinė dujų ir naftos gavybos įmonė PGNiG.
Pastaroji prieš vienuolika metų Mešelinkų vietovėje ėmė statyti požemines dujų talpyklas ir į jūrą išmeta dalį iškasamų žemių, vadinamųjų kalnakasybos druskų.
Dujų talpykloms kasama žemė toje vietoje yra labai druskinga, iškasta ima tirpti. Nors už tokias nuotekas privaloma mokėti mokestį, kaip už pramonines, tačiau PGNiG to nedaro.
Blogiausia, jog kartu su nuotekomis į jūrą patenka ir minėtuose druskos kloduose esantys nešvarumai bei pavojingos sveikatai medžiagos – gyvsidabris, arsenas, alavas. Tai patvirtino „Mūsų žemės“ užsakyti laboratoriniai tyrimai.
Pastaruosius tyrimus PGNiG vadina nepatikimais: pareiškė, kad jiems talkinančios mokslinės laboratorijos jokių nukrypimų nuo ekologinių normų neužfiksavo.
Ekologai įtaria, kad moksliniai institutai bijo prarasti pelningus PGNiG užsakymus ir viešina tiktai tuos tyrimus, kurie įmonei palankūs.
Tokius įtarimus padidino ir tai, kad Lenkijos jūros ūkio ministerija atsisakė paviešinti Jūros žvejybos instituto mokslininkų atlikto tyrimo rezultatus.
Į oficialų ekologų bei žurnalo „Polityka“ užklausimą ministerija atsakė trumpu pranešimu: tyrėjai nenustatė, kad užterštumas Pucko įlankoje viršytų leistinas normas, o pagaunamos žuvys netiktų maistui.
Nepaisydama ministerijos bei PGNiG tvirtinimų, kad dujų talpyklos statyba nėra susijusi su žuvų išsigimimu Pucko įlankoje, „Mūsų žemė“ savo tyrimo rezultatus perdavė policijai ir sanitarinei inspekcijai. Kaip nusikaltimo įrodymai buvo pateikti ir išsigimusių žuvų nuotraukos bei filmuota medžiaga.
Kilus skandalui ministerija pareiškė, jog užsakė kompleksinį tyrimą, turintį nustatyti, kodėl padaugėjo išsigimusių žuvų ir ar jos nėra kenksmingos sveikatai.
Ekologai ir internautai ministerijos sprendimą be gailesčio kritikuoja: kol dvejus metus vyks tyrimas, gyventojai nebus perspėjami apie tai, kad žuvys iš Pucko įlankos yra išsigimusios ir jų vartojimas gali turėti nenuspėjamų pasekmių.
M.Buchna priminė, jog iki 2008 metų Pucko įlanka garsėjo sveikomis žuvimis ir jų žvejai pagaudavo daug.
Pradėjus statyti dujų talpyklą žuvų ėmė mažėti ir jos pradėjo išsigimti, be to, padaugėjo kritusių paukščių, o nugaišusių ruonių ekologai dabar randa penkis kartus daugiau.
M.Buchna priminė, kad mažu gyliu pasižyminčioje Pucko įlankoje vanduo maišosi ir jame esančios dalelės sklaidosi labai lėtai.
Spėjama, kad į vandenį patekę pavojingi cheminiai teršalai susikoncentruoja ir kartais ir pasiekia gyviems organizmams kenksmingą kiekį.
