Gamtos stichijos toliau kankina Italiją. Šalies pietuose esanti Europos kultūros sostine šiais metais tituluota Matera prašo vyriausybės mieste skelbti nepaprastąją padėtį.
Patvinusios upės šalyje sukėlė ant kojų specialiąsias tarnybas, o kai kur prireikė evakuoti gyventojus. Venecijai valdžia jau skyrė pinigų nelaimės padariniams likviduoti, bet jų greičiausiai nepakaks.
Tuo metu ištisi kaimeliai šalies šiaurėje liko izoliuoti dėl kalnuose netikėtai iškritusio gausaus sniego – kai kur jo lygis jau viršijo net metrą.
Parklupdė kultūros sostinę
Unikalusis Pietų Italijos urvų miestas Matera, šiemet tapęs Europos kultūros sostine, su siaubu prisimins lietų, kuris miestui pridarė neatitaisomos žalos. Skaičiuojama, kad vos 60 tūkst. gyventojų turinčios Materos nuostoliai sieks mažiausiai 8 mln. eurų.
Iš skurdo neseniai prisikėlęs miestas tapdamas kultūros sostine buvo investavęs didžiulius pinigus infrastruktūrai atnaujinti ir jai vėl reikės investicijų.
Miesto meras Raffaello De Ruggieri jau paprašė vyriausybės paramos, kad būtų galima sutvarkyti liūčių ant kelių praėjusią savaitę parklupdytą Materą.
Purvas ir nuošliaužos kartu su vandeniu tiesiog patvindė uolose iškaltą istorinę Materos dalį, kuri vadinama vienu seniausių pasaulio miestų. Vanduo veržėsi į gyventojų namus, privačias įstaigas, neatitaisomai sugadino unikalias akmenines gatves.
„Specialiosios priemonės būtinos, kad būtų atlikti neeiliniai darbai kritiškai padėčiai likviduoti ir nuostoliams, kuriuos patyrė paveldas ir privatus sektorius, kompensuoti“, – sakė miesto meras ir pabrėžė, kad būtina sutvarkyti miesto kanalizacijos sistemą, kuri nepajėgi atlaikyti tokių liūčių.
Upės pasiekė limitus
Maksimalus pavojaus lygis dėl liūčių ir audrų paskelbtas net 11 iš 20 Italijos regionų.
Patvinusi Arno upė gerokai išgąsdino Toskanos gyventojus. Potvynis grėsė ir tokiems turistų pamėgtiems miestams kaip Florencija ar Piza.
Teigiama, kad prie garsiosios Uficių galerijos Florencijoje įrengta vandens matavimo stotis tokio aukšto upės vandens lygio nerodė jau kelis dešimtmečius.
Pizoje aplink Arno upės vagą kariai net buvo pradėję statyti specialias užtvaras, jei vanduo imtų tvindyti miestą. Baiminantis blogiausio mieste buvo uždarytos visuomeninės įstaigos, mokyklos ir net parduotuvės.
Iki pavojingo lygio pakilo ir mažesnės Vidurio Italijos upės. Emilijos-Romanijos regione prireikė evakuoti gyventojus.
Stiprus vėjas visoje šalyje vartė medžius, ypač daug jų krito Romoje. Dešimtys tūkstančių Šiaurės Italijos kalnų slėnių gyventojų liko be elektros. Kaimelius izoliavo gausus sniegas, užblokuodamas kelius ir geležinkelio linijas.
Nors kalendorinė žiema dar neprasidėjo, šalies kalnuose sniego lygis jau pasiekė net pusantro metro, o nuošliaužų pavojus buvo padidintas iki beveik maksimalaus – 4-ojo lygio.
Tikisi pasaulio paramos
Italijos vyriausybė jau pažadėjo skirti išskirtinį dėmesį nuo liūčių ir vėjo nukentėjusiems regionams. Jau paskelbta, jog po didinamuoju stiklu visame pasaulyje atsidūrusiai Venecijai bus duota 20 milijonų eurų pirmiesiems savaitę trukusio potvynio padariniams likviduoti.
Tačiau miesto valdžia apskaičiavo, kad tam prireiks ne milijonų, o bent milijardo eurų.
Baiminamasi, kad sūrus jūros vanduo gali būti negrįžtamai pažeidęs įspūdingąją Šv.Morkaus katedrą ir kitą miesto architektūrinį paveldą, saugomą UNESCO.
„Kai viskas išdžius, galėsime tiksliai pamatyti žalą, kurią padarė druskingas vanduo gyventojų namams, įstaigoms, parduotuvėms ir kultūriniam paveldui“, – sakė miesto meras Luigi Brugnaro.
Jis ypač džiaugėsi, kad užlietame mieste apsilankė skandalingasis Silvio Berlusconi, kurio pažintys padės atstatyti miestą.
„Jo padedami mes galėsime pradėti tarptautinius projektus miestui konsoliduoti. Tarptautiniai santykiai juk nėra išgalvojami, S.Berlusconi kalbasi su Vladimiru Putinu.
Venecija, į kurią vėl sužiuro visas pasaulis, turi parodyti, kad sugeba atsigauti“, – kalbėjo Venecijos meras.
