Šis kosmodromas buvo vadinamas asmeniniu V.Putino projektu. Prezidentas skelbė, kad dėl didelio komercinio potencialo mato tai kaip strateginį Rusijos prioritetą, tačiau realybė šioje šalyje dažnai būna kitokia.
Rusija šio projekto vykdymo metu prarado mažiausiai 11 mlrd. rublių (156 mln. eurų). Šalies federalinis tyrimų komitetas tvirtina, kad yra šiuo metu vykdomi tyrimai dėl 12 su šiuo projektu susijusių vagysčių atvejų, o didžiajai daliai įtariamųjų jau yra paskirtos baudos ar bausmės.
Vienas jų – objektą stačiusios valstybinės statybos įmonės buvęs vadovas Jurijus Chrizmanas. Jam paskirta daugiau nei 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Negyjančios Rusijos žaizdos
Rusijos ekspertas Markas Galeotti teigė, kad šis korupcijos pavyzdys dar kartą pabrėžė negyjančias žaizdas V.Putino vadovaujamame valstybiniame biurokratijos aparate.
„Kaip su tuo gali kautis, nepaskelbiant karo savo šalies elitui. V.Putinas nebuvo tam pasiruošęs. Priklausomybė nuo tokių didelių projektų beveik visada baigiasi sukurtomis didelėmis galimybėmis pinigų grobstymui“, – tikino M. Galeotti.
„Vostočnyj“ kosmoso stotis buvo pastatyta komerciniams skrydžiams į kosmosą vykdyti. Pirmasis sėkmingas paleidimas iš šios stoties įvyko dar 2016 metų balandį. Po to dar sėkmingai įgyvendinti dar keturi skrydžiai.
Ši kosmoso stotis yra Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, atokiai nuo didžiųjų šalies miestų, o tai sumažina riziką kilti dideliam incidentui.
Nacionalinės svarbos projektas
Kosmoso misijos Rusijoje yra laikomos garbės reikalu: Sovietų Sąjungą lenktyniaudama su JAV 1961-ųjų balandį pirmoji į kosmosą išsiuntė žmogų – Jurijų Gagariną.
Prieš pora mėnesių lankydamas statybų vietą V. Putinas dar kartą pabrėžė, kad šis projektas yra nacionalinės svarbos.
„Vostočnyj“ statybų kaina jau siekia 300 mlrd. rublių (4,2 mlrd. eurų), bet neabejojama, kad kaina dar gerokai išaugs dėl gerokai išsitęsusios statybų trukmės.
Kosmodromo statyba taip pat yra ir svarbus politinis žingsnis, siekiant turėti kosmodromą savo šalyje. Rusija ilgą laiką savo bandymus ir tarptautinius paleidimus atlieka iš Kazachstanui priklausančio Baikonuro kosmodromo.
Centro statybos bus vykdomos 2021-ųjų. Tuomet ruošiamasi atidaryti antrąją paleidimo aikštelę. Tikimasi, kad „Vostočnyj“ kosmodromas padės merdinčiai regiono ekonomikai vėl suklestėti.
Dar 2015 metais grupė objektą stačiusių darbininkų surengė bado streiką, tikindami, kad jiems buvo pažadėtos algos jau po to, kai bankrutavo statybų subrangovo įmonė.
Kuomet pirmasis raketos paleidimas buvo nukeltas į 2016-tuosius, V. Putinas paprašė federalinio tyrimų komiteto pasidomėti kosmodromo statybų situacija.
Dabar viešai paskelbtose tyrimo išvadose rašoma, kad 58 asmenys susiję su statybų projektu jau nuteisti dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.
Vien J.Chrizmano vagystės valstybei kainavo 5,2 mlrd. rublių (73 mln. eurų) nuostolių. Jis ir dar keli statyboms vadovavę asmenys buvo pasodinti į kalėjimą 2018 metų vasarį.
V.Putinas netvėrė pykčiu
Nepaisant skandalo, „Vostočnyj“ kosmodromo statyba tebėra prižiūrima artimo V.Putino aplinkos žmogaus Dmitrijaus Rogozino, kuris vadovauja Rusijos kosmoso agentūrai „Roskosmos“.
Vyriausybės posėdyje lapkričio 11 dieną Rusijos prezidentas netvėrė pykčiu.
„Žmonėms šimtus kartus sakyta, kad viską reikia atlikti skaidriai. Bet ne. Jie išvogė šimtus milijonų!“, – nepasitenkinimo neslėpė V.Putinas.
Jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žiniasklaidą patikino, kad šie žodžiai buvo nukreipti ne į dabartinius projekto vadovus, bet į buvusius statybų kuratorius, kurie ir pasisavino milžiniškas sumas.
Valdžiai pavyko atgauti beveik trečdalį pavogtos sumos – 3,5 mlrd. rublių (49,6 mlrd. eurų).
„Prezidentas V. Putinas norėtų, kad „Vostočnyj“ kosmodromas būtų sėkmingas projektas ir nušluostytų nosis kitiems tokio tipo projektams. Tačiau jis nieko nepasieks, jei neatnaujins fundamentalių sistemos principų“, – sakė Rusijos reikalų ekspertas M.Galeotti.
Kitos valstybės, įskaitant JAV ir Kiniją, išlieka aktyviomis partnerėmis su „Roskosmos“ agentūra, vertindami jų kosmoso ekspertizę ir techninius pajėgumus.
Tačiau nauji kosmoso lenktynių žaidėjai, tokie kaip Elono Musko „SpaceX“, jau kėsinasi į Rusijos kosmines ambicijas ir gali jas netolimoje ateityje nukonkuruoti.
Parengta pagal BBC inf.
