„Jis turi stoti prieš teismą, nes Evo Moralesas bailiai bėgo iš šalies. Jis žino, kad turi atsakyti prieš mūsų šalies teismų sistemą“, – sakė J. Anez.
„Jis pažeidė visas prieglobsčio suteikimo procedūras, atvirai dalyvaudamas politikoje, nes tai neleidžiama tam, kam teikiamas prieglobstis“, – pridūrė ji.
Anksčiau J. Anez sakė, kad E. Moraleso „Judėjimo socializmo link“ (MAS) šalininkai galės dalyvauti pirmalaikiuose rinkimuose, tačiau jo lyderiams tai nebus leista.
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį naująja Senato pirmininke buvo išrinkta MAS priklausanti Eva Copa Murga. Ji paskelbė, kad E. Moraleso šalininkai pripažįsta būtinybę surengti Bolivijoje naujus rinkimus.
Kalbėdama Senate ji sakė, kad Bolivijoje „išaušo istorinė diena, kai galėjome pasiekti susitarimą su opozicija dėl vienintelio tikslo – kuo anksčiau surengti naujus rinkimus“.
Po 19 dienų trukusių protestų sekmadienį E. Moralesas ir, kiek vėliau, visi aukščiausio rango šalies pareigūnai paskelbė apie atsistatydinimą. Politinė krizė šalyje prasidėjo po spalio 20-osios prezidento rinkimų, per kuriuos užregistruota sukčiavimo atvejų.
Sukčiavimo faktus patvirtino Amerikos valstybių organizacijos (OAS) stebėtojai.
Atsistatydinus prezidentui E. Moralesui, viceprezidentui Alvaro Garciai Linerai, Senato pirmininkei Adrianai Salvatierrai ir žemųjų Kongreso rūmų pirmininkui Victorui Bordai, arčiausiai aukščiausio šalies posto atsidūrė J. Anez.
Antradienį J. Anez pati pasiskelbė laikinąja prezidente, o Konstitucinis Teismas vėliau tai patvirtino.
Dabar J. Anez turi paskelbti pirmalaikius prezidento ir visuotinius rinkimus bei suformuoti laikinuosius valdžios organus. Rinkimai turi įvykti per 90 dienų.
E. Moralesas, kuriam Meksika suteikė politinį prieglobstį, pavadino J. Anez atėjimą į valdžią valstybinio perversmo patvirtinimu.
