Visuomenės protestai Bolivijoje kilo spalio 21-ąją, dieną po prezidento rinkimų.
Kaip „Lietuvos rytui“ praėjusią savaitę tvirtino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Ieva Giedraitytė, žmonės protestavo prieš neskaidrius rinkimus, kuriuos laimėjo kairysis prezidentas E.Moralesas.
Savo pergalę E.Moralesas paskelbė dar prieš rezultatų suskaičiavimą, o tai įaudrino paprastus žmones.
Šešiasdešimtmetis politikas lapkričio 10 dieną galiausiai atsistatydino po to, kai šalies kariuomenės vadas Williamsas Calimanas paprašė jo tai padaryti, kad Bolivijoje galėtų būti atkurta taika ir stabilumas.
Atsistatydinus prezidentui šalyje kilo masinė šventė, bet intrigos nesiliovė. Savo pareigų atsisakė ir trys eilėje į pasitraukusio prezidento pavadavimą buvę politikai.
Iniciatyvos galiausiai ėmėsi kita eilėje buvusi antroji Bolivijos senato viceprezidentė 52 metų J.Anez. Ji vėlyvą antradienio vakarą perėmė šalies kontrolę į savo rankas, nors valdančioji E.Moraleso partija ir boikotavo posėdį.
„Aš imsiuosi visų reikiamų priemonių, kad šalis sugrįžtų į taikos kelią“, – tvirtino priesaiką davusi laikinoji prezidentė.
Pats E.Moralesas jau pabėgo iš šalies ir gavo politinį prieglobstį Meksikoje. Jis tikina, kad „netrukus grįš į Boliviją su didele jėga ir energija“.
Bet kelias atgal į valdžią Bolivijoje socialistui gali būti itin sunkus. Vos nusileidęs Meksikoje jis pareiškė, kad kariuomenės atstovai jau siūlo 50 tūkst. JAV dolerių (45,4 tūkst. eurų) atlygį už jo nužudymą, o prašymas atsistatydinti iš pareigų nebuvo toks gražus.
Tuo tarpu J.Anez ruošiasi surengti naujus demokratiškus rinkimus, bet neaišku, kaip tai bus įgyvendinta realybėje, nes į gatves protestuoti šį kartą išėjo E.Moraleso šalininkai.
Nesutariančių pusių protestai dažnai virsta riaušėmis, tad naujajai lyderei suvaldyti chaosą bus sunku.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
