Ispanija ir vėl smunka į politinę duobę. Politinė dėlionė tokia sudėtinga, kad socialiniuose tinkluose kertama lažybų, kiek rinkimų Ispanijoje bus surengta kitąmet.
Analitikai tvirtina kad, kol Ispanija neišspręs Katalonijos nepriklausomybės problemos, šalį valdyti bus ypač sunku. O Barselonos ir Madrido ginčas šiuo metu atrodo kaip pasaka be galo.
Didžiausia šių pirmalaikių rinkimų naujiena – tai meteoritinis kraštutinės dešinės partijos „Vox“ iškilimas. Francisco Franko diktatūrai nostalgiją jaučianti partija Ispanijos parlamente gavo 52 vietas ir tapo trečiąja politine jėga.
Nepavyko gauti daugiau
Pakartotinius rinkimus surengęs socialistas Pedro Sanchezas klydo manydamas, kad šįkart jis gaus daugumą. Socialistai šį kartą gavo 120 deputatų – parlamente prarado 3 vietas.
Veltui socialistų lyderis nesistengė sudaryti vyriausybės po balandžio rinkimų – tuomet jam kortos buvo palankesnės.
Kairiųjų koalicijai su „Podemos“ partija yra būtina Katalonijos nepriklausomybės siekiančių partijų parama. Kaip žinome Katalonija – pagrindinė Ispanijos krizės priežastis, bet derybos tarp Madrido ir Barselonos jau seniai nevyksta.
Po to, kai Aukščiausiasis Ispanijos tribunolas paskelbė teismo išvadą, pagal kurią nušalinti Katalonijos vyriausybės nariai buvo nuteisti 100 metų kalėjimo, Katalonijoje nuolat vyksta protestai.
Todėl tikėtis, kad dabar socialistams ir katalonams pavyks staiga susitarti, būtų naivu. Vakar organizacija „Demokratijos cunamis“ protestuodama jau surengė sienos su Prancūzija blokadą.
Imsis netradicinių sprendimų?
Centre esantys „Ciudadanos“ šį sykį buvo sutriuškinti – jie prarado 47 vietas ir dabar turės tik 10 deputatų. Todėl koalicija su šia politine jėga, kuri iki šiol slapta pretendavo į aljansą su socialistais, dabar tapo nebeįmanoma.
Dar vienas scenarijus socialistams būtų sudaryti didžiulę koaliciją su konservatoriais, šiuose rinkimuose gavusiais 20 vietų daugiau ir dabar parlamente turinčiais 88 deputatus. Socialistai ir konservatoriai niekada nėra valdę kartu per visą Ispanijos demokratijos istoriją.
Iki šiol čia viešpatavo dvipartystė, todėl jie buvo pagrindiniai politiniai priešininkai.
Tačiau pasikeitus Ispanijos politinių jėgų pasiskirstymui ir į paviršių iškilus radikaliai kairiajai „Podemos“ bei dabar smarkiai kylančiai kraštutinei dešiniajai „Vox“ klasikinėms partijoms gali tekti ieškoti labai nepatogių kompromisų.
Kad ir koks būtų sudėtingas politinis Madrido scenarijus, žiniasklaida ir verslo pasaulis spaudžia liaudininkus ir socialistus susitarti ir pagaliau sudaryti stabilią vyriausybę. Kitaip ekonominis nuosmukis bus milžiniškas.
Vienas didžiausių Ispanijos dienraščių vakar ketino skelbti antraštę su P.Sanchezo ir Pablo Casado – Liaudies partijos vadovo nuotraukomis bei užrašu „Pasibučiuokite“.
Naujas galvos skausmas
Dėl P.Sanchezo dabar Ispanija tapo ta Europos šalimi, kurioje kraštutinė dešinė turi stiprią poziciją.
Pasak apžvalgininkų, „Vox“ taip smarkiai iškilo, nes populistinius judėjimus maitina žmonių baimė. O nerimas Ispanijoje auga, nes žmonės pavargo nuo politinio nestabilumo.
„Vox“ susirinko visus balsus tų ispanų, kurie trokšta, kad protestuojančioje Katalonijoje būtų įvestas tiesioginis valdymas ir būtų uždraustos nepriklausomybės siekiančios partijos.
Ksenofobija, mačizmu ir ultrakonservatyviomis idėjomis garsėjanti „Vox“ staiga Ispanijos Kongrese taps trečiu balsu. Todėl socialistų galvos skausmas po šių rinkimų tik dar didesnis – dabar jiems reikės tvarkytis net ik su nepaklusniaisiais katalonais, bet ir su radikalais.
Kad ispanai pavargę, rodo ir aktyvumas, kuris 10 procentų mažesnis nei praėjusį kartą: sekmadienį balsavo 69 procentai ispanų, o balandį – per 75 procentus.
Ispanai nebepasitiki savo politikais. Žiniasklaida užregistravo anekdotą, kaip viena senyvo amžiaus žmonių pora sekmadienį ėjo balsuoti su skalbinių segtukais ant nosies – neva iš Ispanijos politinės virtuvės sklinda smarvė.
