„Spektaklyje „Baltosios kojinės mirtis“ yra per daug nuogybių ir vulgarybių, o karaliaus Jogailos lytinis aktas su dvylikamete žmona Jadvyga asocijuojasi su pedofilijos propagavimu“, – maždaug tokio turinio skundą elektroniniu paštu gavo Gdansko miesto policija.
Skundas policiją pasiekė praėjusį šeštadienį, tad policijos vadovybė skubiai nusiuntė du policininkus patikrinti, ar Gdansko teatre „Wybrzeze“ į minėtą vaidinimą nėra įleidžiami nepilnamečiai ir ar spektaklis nėra demoralizuojantis.
Policininkai prieš vaidinimą apklausė aktorius, ar yra erotinių scenų, ar jie vaidina visiškai nuogi, tikrino jaunai atrodančių žiūrovų amžių.
Teatro vadovai policininkams paaiškino, kad spektaklis yra groteskinis, kad erotinės scenos tik imituojamos, o dėl keliuose epizoduose esamo nuogumo į vaidinimą įleidžiami ne jaunesni kaip šešiolikos metų asmenys.
Jaunesni žiūrovai gali būti įleisti tik tuo atveju, jei į spektaklį ateina su tėvais arba globėjais. Toks perspėjimas nurodomas ir spektaklio afišose.
Policininkai nepaviešino nei tikslaus skundo turinio, nei jo autoriaus, tačiau Gdansko žiniasklaida tvirtina, kad jį parašė mokytojas iš Varšuvos. Jis veikiausiai norėjo, kad tą vakarą į spektaklį nepatektų moksleiviai iš vienos sostinės mokyklos.
Komentatorius papiktino policijos uolumas, mat į kitokius piliečių skundus teisėsaugininkai retai taip skubiai reaguoja. Spėjama, kad tokį policijos uolumą paskatino noras įtikti šalį valdančiai katalikiškai Teisės ir teisingumo partijai (TTP), kuri atvirai pataikauja Bažnyčiai ir teigia norinti sustiprinti tautiečių moralę.
Kritikai sutartinai giria spektaklį „Baltosios kojinės mirtis“ teigdami, kad jis įtaigiai ir šiuolaikiškai parodė, kokią tragišką įtaką žmogaus likimui gali padaryti didžioji politika. Spektaklis pelnė daugybę apdovanojimų, į jį žiūrovai važiuoja iš visos šalies.
Prieš keliasdešimt metų parašytą rašytojo Mariano Pankowskio pjesę režisierius Adamas Orzechowskis sumodernino.
Veikėjai spektaklyje groteskiški: dvylikametė Jadvyga vaizduojama kaip su lėlėmis žaidžiantis vaikas, o Jogaila – vulgarus stipruolis gauruota krūtine.
Jadvyga naiviai tikėjo, kad taps kūdikystėje jai parinkto princo nuotaka, bet motina ją kaip šuniuką su pavadėliu atveda į Krokuvą ir pavadėlį perduoda Jogailai.
Pastarojo pasiuntiniai lietuviai Jadvygą apžiūri ir apčiupinėja lyg turguje perkamą avį, o Jogaila į sceną įjoja ant tikro arklio, kuriam priklijuotas didelis lyties organas. Finalinėje scenoje Jogaila šalia apšviesto kryžiaus vestuvių naktį išprievartauja Jadvygą.
Spektaklis primena, kad Jadvygos ir Jogailos santuoka buvo sugalvota, kad būtų sujungta Lenkija ir Lietuva, o dvylikametės norų nepaisė niekas – jos likimas buvo paaukotas dėl valstybės ir Bažnyčios interesų.
Pjesės pradžioje Jadvyga mezga baltą kojinę, tačiau ji taip ir nebuvo numegzta – buvo išardyta. Tai sąsaja ir su spektaklio pavadinimu „Baltosios kojinės mirtis“.
Apžvalgininkai priminė, kad ketverius metus šalį valdant TTP, policijos reidai į teatrus, muziejus ir parodų sales nieko nebestebina.
Policija ėmė reaguoti į kiekvieną religinių organizacijų ar pavienių piliečių skundą dėl tariamų moralės normų pažeidimų, o Kultūros ministerija mažina ar nutraukia finansavimą apskųstoms kultūros įstaigoms ir didina religinėms.
Ministras atleido teatro Vroclave direktorių po to, kai religingi žiūrovai ėmė rengti protestus prieš nuogybės scenas spektaklyje „Mergaitė ir mirtis“.
Spektaklis pagal Nobelio premijos laureatės austrų rašytojos Elfriede Jelinek pjesę gvildeno žeminantį vyrų požiūrį į moteris, o žiūrovai į jį buvo įleidžiami tik nuo aštuoniolikos metų.
Šiuolaikiniame Varšuvos teatre policija ilgą laiką lankėsi beveik kas vakarą, mat protestuotojai trukdė žiūrovams patekti į spektaklį „Prakeiksmas“, kuris esą žeidė religinius ir patriotinius jausmus.
Per spektaklį „Nuopuolis“ tame pačiame teatre kažkas iš protestuotojų išliejo dvokiantį skystį ir dėl spėjamo pavojaus teko evakuoti žiūrovus, nes keliems nuo įtartino kvapo ėmė svaigti galva.
Po incidento Gdanske internautai puolė šaipytis ir siūlyti, kad TTP įsteigtų moralės policiją, kokia egzistuoja musulmoniškuose kraštuose.
