Praėjus kelioms valandoms po ES oficialaus sprendimo dar sykį atidėti „Brexit“ (šįkart – iki sausio pabaigos), įstatymų leidėjai 438 balsais prieš 20 nubalsavo už trečius visuotinius rinkimus per pastaruosius ketverius metus.
Šis lošimas rizikingas B. Johnsonui, vadovaujančiam konservatorių mažumos vyriausybei, bet premjerui neliko kitos išeities, parlamentui atmetus „Brexit“ sąlygas, dėl kurių jis susitarė su Briuseliu prieš beveik dvi savaites.
Vėliausios apklausos Konservatorių partijai aiškiai palankesnės negu opoziciniams leiboristams, tad B. Johnsonas tikisi užsitikrinti daugumą Bendruomenių Rūmuose, kad galėtų prastumti savąjį išstojimo iš ES planą.
Kita vertus, nesugebėjimas įvykdyti savo pažado žūtbūt išvesti Britaniją iš Bendrijos iki spalio 31 dienos gali atsigręžti prieš premjerą.
Rinkimų baigtis bus nepaprastai svarbi smarkiai užsitęsusiam „Brexit“ procesui, prasidėjusiam nuo 2016 metais surengto referendumo.
Leiboristai yra įsipareigoję surengti naują „liaudies balsavimą“, o dvi mažesnės opozicijos partijos nori, kad „Brexit“ būtų atšauktas ir kad Jungtinė Karalystė liktų Europos Sąjungos nare.
Vis tik daugelis leiboristų įstatymų leidėjų atsargiai vertina rinkimų perspektyvą, baimindamiesi, kad kairiuolio lyderio Jeremy Corbyno vedama partija gali pralaimėti, tačiau partijos vadovas išreiškė palaikymą rinkimų idėjai.
Kitos 27 ES šalys kiek anksčiau oficialiai patvirtino pirmadienį priimtą sprendimą atidėti „Brexit“ iki sausio pabaigos, bet Britanija turės galimybę išstoti anksčiau, jeigu ratifikuos „Brexit“ susitarimą.
„Mano draugai britai, ES 27 [valstybės narės] oficialiai pritarė pratęsimui. Tai gali būti paskutinis [kartas]. Prašau, kuo geriau išnaudokite šį laiką“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Trečiadienį nutarimas dėl pirmalaikių rinkimų bus svarstoma Lordų Rūmų, kurių nariai nėra renkami, bet perai tikriausiai pritars šiam planui ir atvers galimybę paleisti parlamentą ateinančios savaitės pradžioje.
„Nauji įgaliojimai“
B. Johnsonas pradėjo eiti savo dabartines pareigas liepos mėnesį, žadėdamas padaryti galą nesutarimams dėl „Brexit“, labai suskaldžiusiems šalį. Tačiau dėl jo pasirinktos griežtos strategijos kilus maištui konservatorių gretose premjeras liko be daugumos parlamente.
Nesugebėjęs įtikinti parlamentarų ratifikuoti jo „skyrybų sutartį“, B. Johnsonas buvo priverstas prašyti ES lyderių atidėti „Brexit“.
Po trijų nesėkmingų mėginimų priimti įprastą siūlymą šaukti rinkimus, kuriam būtinas dviejų trečdalių parlamentarų palaikymas, B. Johnsonas antradienį nutarė eiti kitu keliu.
Vyriausybės vadovas pateikė specialųjį įstatymo projektą, reikalaujantį paprastosios balsų daugumos, ir šįkart jo iniciatyvai buvo pritarta.
„Mums nelieka kito pasirinkimo, tik kreiptis į šalį, siekiant išeiti iš šios aklavietės“, – sakė jis parlamentarams.
Premjeras patikino, jog naujos sudėties parlamentas turės „naujus įgaliojimus vykdyti žmonių valią ir įgyvendinti „Brexit“.
Siekdamas suvienyti Konservatorių partiją prieš balsavimą – pirmąkart nuo 1923 metų vyksiančio gruodžio mėnesį – B. Johnsonas priėmė atgal 10 iš 21 parlamentarų, kuriuos praėjusį mėnesį pašalino dėl priešinimosi jo „Brexit“ planui.
Radikali kampanija
Leiboristai siekė, kad visuotiniai rinkimai būtų surengti gruodžio 9 dieną, tačiau tokia jų iniciatyva buvo atmesta 315 balsais prieš 295.
Veteranas socialistas J. Corbynas blaškėsi tarp dviejų stovyklų, besiginčijančių, ar palaikyti B. Johnsono rinkimų iniciatyvą.
„Brexit“ nepritariančios mažesnės politinės jėgos – Škotijos nacionalinė partija ir Liberalų demokratų partija – norėjo rinkimų, tad leiboristams buvo sunku joms pasipriešinti.
J. Corbynas anksčiau atsisakydavo paremti rinkimus dėl B. Johnsono grasinimo išvesti šalį iš ES be sutarties, bet vėliau pareiškė, kad šis klausimas buvo išspręstas, Bendrijai sutikus trims mėnesiams atidėti „Brexit“.
„Šie rinkimai yra itin reta galimybė pertvarkyti mūsų šalį ir pasipriešinti įvairiems interesams, varžantiems žmones, – antradienį kalbėjo opozicijos lyderis. – Dabar pradėsime ambicingiausią ir radikaliausią kampaniją už realias permainas per visą mūsų šalies istoriją.“
„Mums tai yra galimybė susikurti šalį, pritaikytą daugeliui, o ne keliems, ir tinkamą naujai kartai“, – pridūrė J. Corbynas.
Ekspertai įspėja, kad praėjus daugiau nei trejiems metams po referendumo Britanijos politika išlieka labai nestabili, todėl rinkimų rezultatas gali būti nenuspėjamas.
Nuo 2015 iki 2017 metų rinkėjų simpatijos pastebimai pasikeitė.
Sociologas Johnas Curtice'as iš Glazge įsikūrusio Stratklaido universiteto mano, kad B. Johnsonas turi puikią progą užsitikrinti daugumą, nors rinkimų baigtis, pasak jo, yra lošimas.
„Borisas turi laimėti. Jei parlamentas neturės aiškios daugumos, Borisui teks pasitraukti“, – pažymėjo jis, perspėdamas, kad tokiu atveju valdžią veikiausiai perimtų leiboristų vadovaujama koalicija.
