„Bet kurią akimirką“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas norvegų žurnalistams.
Paklaustas, kokią įtaką šį istorija daro dvišaliams Rusijos ir Norvegijos santykiams, S. Lavrovas atsakė: „Jokios“.
Ketvirtadienį buvo pranešta, kad Maskvos malonės komisija rekomendavo suteikti malonę F. Bergui.
Rusijos specialiosios tarnybos norvegą sulaikė 2017 metų gruodžio 5 dieną šalia vieno iš Maskvos viešbučių.
Šių metų balandžio 16 dieną Maskvos miesto teismas pripažino F. Bergą kaltu dėl šnipinėjimo ir skyrė jam 14 metų įkalinimo, bausmę atliekant griežtojo režimo kolonijoje.
Remiantis kaltinimo versija, norvegas rinko informaciją apie Rusijos karinio jūrų laivyno atominius povandeninius laivus.
Ją F. Bergui esą perdavė Rusijos gynybos pramonės įmonės darbuotojas, kuris veikė kontroliuojamas specialiųjų tarnybų.
Kaltintojai tvirtino, kad F. Bergas už piniginį atlygį bendradarbiavo su Norvegijos žvalgybos tarnyba.
Norvego advokatai teigė, jog kaltintojai neįrodė, kad F. Bergas buvo „informuotas apie tuos įvykius, į kuriuos buvo įtrauktas, ir jo neinformuotumas buvo tokio masto, jog leidžia kalbėti apie tai, kad jo veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties“.
F. Bergo pavardė žiniasklaidoje minima galimame apsikeitimo kaliniais sandoryje tarp Lietuvos, Rusijos ir Norvegijos.
BNS šaltinių teigimu, Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė spalio 9 dieną, bet procesas užtruko, kilus diskusijų dėl teisinio mechanizmo.
Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.
Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.
