Nors Vakarų Europos valstybėse genetinių tyrimų įstatymai jau senokai egzistuoja, Lenkijoje ši sritis palikta savieigai, todėl čia nepaprastai suklestėjo juodoji genetinių tyrimų rinka.
Lenkijos mokslininkų nuogąstavimus patvirtino ir Aukštųjų kontrolės rūmų (SKR) atliktas patikrinimas, paliudijęs, kad daugybė genetikos laboratorijų veikia be jokių leidimų ir mokslininkų sertifikatų.
Oficialiai skelbiama, kad šalyje veikia 214 genetikos laboratorijų, bet Klinikinės genetikos draugija suskaičiavo daugiau kaip penkis šimtus tokių laboratorijų.
Mokslininkai baiminasi, kad dalis brangių privačių tyrimų yra skirti vien pinigams iš pacientų vilioti, o kai kurie netgi gali būti žalingi, mat klaidingų tyrimo išvadų sukeltas stresas gali pabloginti žmogaus savijautą.
Valstybinė klinikinės genetikos konsultantė profesorė Maria Sasiadek susiklosčiusią situaciją prilygino laukinių Vakarų kapitalizmui.
Jos teigimu, gydytojai genetikai vis dažniau susiduria su absurdišku reiškiniu, kai pacientai paniškai baiminasi susirgti vėžiu ar pastoti, nes patikėjo garažuose įsikūrusių laboratorijų tyrimais, esą jiems gresia pavojus.
Tokios laboratorijos reklamuojasi kaip galinčios nustatyti riziką susirgti konkrečiomis ligomis, tačiau nutyli, kad tiria tiktai vieną ar kelis genus, nors mutacijų gali sukelti tūkstančiai.
Pavyzdžiui, nutylima, jog vėžio vystymąsi sukeliančio geno turėjimas visai nereiškia, kad tas žmogus juo susirgs, o kur kas labiau tokios ligos atsiradimui įtaką daro nesveika gyvensena.
Be to, į daugybę klausimų atsakymų mokslas dar neturi, tad naivu tikėtis, kad garažinė laboratorija atskleis ką nors naujo.
Pas M.Sasiadek ne kartą lankėsi pacientės, bijančios pastoti, nes pseudotyrimai paliudijo gresiant vaisiaus išsigimimą.
Dar blogiau, kad kai kurios moterys gimdo vaikus žinodamos apie genetines giminės ligas, bet patikėjusios garažinės laboratorijos išvadomis, kad vaikas bus sveikas.
Spaudoje ir televizijoje reklamuojasi laboratorijos, esą galinčios genetiniais tyrimais nustatyti tinkamiausią svoriui mesti sporto rūšį ir dietą.
Profesorė M.Sasiadek tokią reklamą vadina pacientų mulkinimu ir ragina neleisti pinigų absurdiškiems pseudotyrimams. Profesorė tvirtino, jog klientas negali būti garantuotas, kad buvo tiriamas jo, o ne kito asmens DNR.
Dienraščio „Rzeczpospolita“ teigimu, genetinių tyrimų rinkoje per metus uždirbama keli šimtai milijonų zlotų, tad galimybė greitai pelnytis į rinką priviliojo nesąžiningų asmenų.
Kadangi tokia veikla nėra įstatymiškai sureguliuota, genetinius tyrimus gali vykdyti bet kas, nes tam nereikia nei patvirtinimo apie nuosavą laboratoriją, nei ekspertų pritarimo, nei licencijos.
Nelegalių laboratorijų suklestėjimą paskatino ir tai, kad nuo 2000 m. Sveikatos apsaugos ministerija nekėlė genetinių tyrimų kainų.
Dėl šios priežasties valstybinės laboratorijos atlieka ribotą skaičių tyrimų ir norintiems juos atlikti tenka laukti ilgose eilėse.
Daugumą genetinių tyrimų gyventojai priversti darytis privačiai ir moka už juos nuo 85 iki 2800 zlotų (nuo 20 iki 467 eurų).
Genetiniai tyrimai padeda nustatyti įvairias ligas ir leidžia koreguoti gydymą, bet, anot M.Sasiadek, apie jų būtinybę būtina konsultuotis su specialistais, o ne vadovautis reklaminėmis vilionėmis.
Vyriausybė žadėjo priimti būtiną įstatymą, bet pažadų netesėjo. Dėl įstatymo priėmimo spręs nauja vyriausybė po šį sekmadienį vyksiančių Seimo rinkimų.
