Už prisidėjimą prie visatos evoliucijos ir Žemės vietos kosmose supratimo pusė šių metų fizikos Nobelio premijos atiteko JAV dirbančiam kanadiečių kosmologui 84-erių Jamesui Peeblesui, o kita pusė – šveicarų astronomams 77-erių Micheliui Mayorui ir 53-ejų Didier Queloz.
Visa Nobelio premija – 9 mln. Švedijos kronų (827 613 eurų).
Švedijos karališkosios mokslų akademijos atstovai paskelbė, kad Prinstono universiteto profesorius emeritas J.Peeblesas per savo karjerą itin svariai prisidėjo prie teoretinių fizikinės kosmologijos atradimų. Jis per praėjusius 50 metų transformavo kosmologijos sritį ir tai iš spėlionių tapo mokslu.
Apie skirtą apdovanojimą sužinojęs J.Peeblesas tvirtino, kad pradėjęs savo karjerą netikėjo, jog įvykdys didžiulį proveržį mokslo srityje.
„Tuomet galėjau sugalvoti vieną ar du dalykus, kuriuos galima padaryti kosmologijos srityje. Aš tiesiog tai dariau ir judėjau toliau“, – kalbėjo J.Peeblesas.
Prinstono universiteto profesorius emeritas savo darbo metais prisidėjo prie teorijos apie tamsiąją materiją ir tamsiąją energiją, kurios sudaro 95 proc. visatos, kūrimo.
Jis taip pat tyrė 1965 metais atrastą kosminę radiaciją, kuri mokslininkams leidžia atsakyti į klausimus apie visatos raidą, galaktikų bei planetų kūrimąsi nuo pačios pradžios iki šių dienų.
Ženevos universiteto profesorius emeritas M.Mayoras ir šiame bei Kembridžo universitetuose dirbantis astronomas D.Queloz buvo apdovanoti už pirmosios egzoplanetos, skriejančios aplink Saulės tipo žvaigždę, atradimą.
Tai jie padarė 1995 metais, kai D.Queloz Ženevos universitete studijavo doktorantūroje. Egzoplanetomis mokslininkai vadina planetas, esančias ne Saulės sistemoje. Pastaroji egzoplaneta buvo atrasta Pegaso žvaigždyne, 50 šviesmečių nuo Žemės.
„Jų darbas atvėrė naujų kosmologijos ir egzoplanetų mokslo kelių“, – teigė Amerikos fizikos instituto mokslininkas Michaelas Moloney.
M.Mayoras ir D.Queloz naudojosi radialinio greičio metodu. Taip mokslininkai fiksavo nežymius žvaigždės sukimosi greičio svyravimus, kurie atsiranda nuo aplink ją skriejančių planetų traukos ir taip gali jas užfiksuoti.
Nuo 1995-ųjų mokslininkai atrado tūkstančius egzoplanetų, kuriose gali egzistuoti nežemiška gyvybė.
Nobelis medicinos srityje pirmadienį buvo paskirtas už atradimus, kaip ląstelės jaučia deguonies prieinamumą ir prisitaiko prie jo pokyčių, trims mokslininkams iš JAV ir Jungtinės Karalystės. Šis atradimas paaiškina, kaip fiziologinės reakcijos padaro gyvybę išvis įmanomą, o pasiekimai jau dabar taikomi medicinoje – gydant anemiją ir vėžį.
Chemijos premijos laureatas bus paskelbtas šiandien, literatūros – ketvirtadienį. Penktadienį Nobelio premijų teikimo ceremonija persikels į Oslą, kur bus paskelbtas taikos premijos laureatas.
Nobelio premijų teikimo savaitė pasibaigs spalio 14-ąją, kai bus paskelbtas ekonomikos premijos laureatas. Premijos laureatams bus įteiktos Alfredo Nobelio mirties dieną – gruodžio 10-ąją.
Parengta pagal „The Guardian“, BBC inf.
