Vienas karščiausiai aptariamų susitikimo tikslų – aptarti, ar vedusiems vyrams turėtų būti leidžiama tapti kunigais Amazonės regionuose.
Amazonės krašto religiniai atstovai savo rašte teigia, kad atokiose teritorijose vyresnio amžiaus, vedę, gerą reputaciją turintys vyrai turėtų būti įšventinti į kunigus.
Vyskupai iš Pietų Amerikos taip siekia sumažinti regiono kunigų deficitą.
Tik nevedę kunigai gali švęsti Komuniją, kuri yra kertinė mišių dalis. Apskaičiuota, kad 85 proc. Amazonės kaimų nelaikoma mišių, o kai kuriuose tik kartą per metus susitinkama su kunigu.
„Popiežius Pranciškus, pats būdamas iš Lotynų Amerikos, puikiai supranta šio regiono bėdas, – teigė Katalikiškų studijų centro profesorius Gregory Ryanas. – Didelis kunigų trūkumas Amazonės regione gerokai apsunkina Eucharistijos sakramentą krikščioniškose bendruomenėse.“
Ilgą laiką celibatas buvo neatsiejama katalikų kunigų gyvenimo dalis, o kunigų atsidavimas Dievui, kaip buvo teigiama, neturi būti blaškomas šeiminio gyvenimo.
Pasak Lankasterio universiteto profesorės Lindos Woodhead, kurios specializacija – religinė sociologija, katalikų kunigams ir vienuolėms suteikiamas apgyvendinimas vienuolynuose ar parapijose, kad jie visiškai atsiduotų religijai ir Dievui.
Tradicionalistams nepatinka popiežiaus Pranciškaus kryptis, kuria jis veda Katalikų bažnyčią. Vokiečių kardinolas Walteris Brandmuelleris teigia, kad Amazonės sinodas paskatintų Bažnyčios susinaikinimą.
Kai kurie kritikai tikina, kad leidimas Amazonės regione leisti susituokusiems vyrams tapti kunigais yra tik pretekstas siekiant galutinai panaikinti celibatą, kaip vieną pamatinių katalikiškosios kunigystės dogmų.
Taip pat baiminamasi, kad tokio sinodo suformavimas sukurtų galimybę moterims irgi tapti įšventintoms į kunigus.
Bet profesorė L.Woodhead mano, kad tai nėra kova dėl Bažnyčios „sielos“ ir veikiau yra susijusi su tuo, kad ji, kaip institucija, nuolatos keičiasi.
„Bažnyčia keičiasi radikaliai, nuo pat XX amžiaus. Seniau ji priešinosi demokratijai, liberalizmui ir žmogaus teisėms, nors dabar ji jas gina, – teigė Lankasterio universiteto profesorė. – Ji nuolat keičiasi, tačiau tai daroma ilgalaikiais svarstymais, dialogu, nepaminant savų tradicijų.“
Jeigu pasiūlymas dėl Amazonės krašto kunigų celibato naikinimo Vatikane bus sutiktas teigiamai, nekyla abejonių, kad tai galėtų paskatinti kitus regionus imtis tokių pat priemonių. Pavyzdžiui, Ramiojo vandenyno salose, kur kunigų trūkumas irgi tapo problema.
„Žmonės bijo, kad išimtis iš taisyklės gali tapti taisykle. Bažnyčia bandys priešintis celibato panaikinimo idėjoms, nes celibatinė dvasininkijos kultūra labai įsišaknijusi“, – mano Katalikiškų studijų centro profesorius britas G.Ryanas.
S.Tamkevičių popiežius paskyrė kardinolu
Vatikane šeštadienį vyko ceremonija, per kurią popiežiaus Pranciškaus pasirinkti 13 dvasininkų buvo paskirti naujausiais Katalikų bažnyčios kardinolais. Tarp jų – ir 80-metis Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius.
S.Tamkevičius – jėzuitas, ilgametis pogrindinės „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ redaktorius, praeityje kalėjęs už antisovietinę veiklą ir dešimčiai metų išsiųstas į darbo lagerius Sibire. Pernai per popiežiaus Pranciškaus vizitą į Lietuvą S.Tamkevičius lydėjo pontifiką į KGB kalėjimo vietą Vilniuje – čia jis buvo kalinamas suėmimo metu. Tai buvo ypač jautri popiežiaus kelionės į Lietuvą akimirka.
„Popiežius parašė gražų laišką ir tame laiške akcentavo vieną mintį – kad kardinolystė nėra kažkoks garbės laipsnis, kad tai dar didesnė atsakomybė už Bažnyčią, dar ištikimesnė tarnystė. Tai aš manau, kad popiežius tik to ir tikisi iš manęs, kad jei Viešpats dar leis gyventi, atsakingai būsiu tas, kuo esu“, – prieš paskyrimą naujienų agentūrai ELTA sakė S.Tamkevičius.
S.Tamkevičius tapo ketvirtuoju lietuvių kilmės kardinolu. Kiti – Jurgis Radvila (paskirtas 1583 m.), Vincentas Sladkevičius (paskirtas 1988 m.) ir Audrys Juozas Bačkis (paskirtas 2001 m.).
Parengta pagal BBC, ELTA informaciją.
