Kanfranko traukinių stotis buvo atidaryta 1928 metais, o šioje ceremonijoje dalyvavo Prancūzijos prezidentas ir Ispanijos karalius. Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo vienų iš didžiausių intrigų vieta.
Šioje vietoje sieną kirto šnipai, prieglobsčio prašytojai ir 86 tonos nacių aukso, skelbia BBC.
„Aš visada sakiau, kad Kanfrankas yra tikroji karo Kasablanka. Čia filmas buvo realybė“, – teigė rašytojas ir žurnalistas Ramonas J. Campo.
Jis atskleidė miestelio karo metų istorijos paslaptis.
„Kanfrankas yra strateginė vieta, kur Portugalija ir Ispanija vokiečiams pardavinėjo volframą. Už jį naciai susimokėjo iš Europos bankų pavogtu auksu. Nuo 1940 iki 1942 metų čia buvo ir pasienio ruožas, kurį kirto nuo karto bėgantys žmonės. Iš čia traukinys juos vežė tiesiai į Lisaboną“, – pasakojo R.J.Campo.
Maršrutas Kanfrankas-Madridas-Lisabona tuomet buvo vadinamas „laisvės taku“.
„Ispanijos pusėje dirbę pasieniečiai man pasakojo, kad niekada neatiduodavo pabėgėlių vokiečiams ir slaptais takais įleisdavo visus prieglobsčio prašytojus“, – prisiminimais dalinosi rašytojas.
Skaičiuojama, kad vien per Kanfranką 15 tūkst. žmonių pabėgo iš nacių valdomos Europos dalies. Sąjungininkai per čia į nacių kontroliuojamą regioną siųsdavo šnipus.
Tačiau Kanfrankas turi žymiai daugiau paslapčių nei traukinių stotis, kuri 1970-aisiais užvėrė savo duris.
Senuoju geležinkelio tuneliu galima pasiekti požeminę laboratoriją. Čia dabar yra vykdomi astrofizikų tyrimai.
„Pagrindinė tyrimų zona yra po 800 metrų akmenų ir žemės sluoksniu. Tai yra giliausias tuneliu galimas pasiekti taškas“, – pasakojo fizikas Alberto Bravo.
Ši vieta yra už 2,4 km nuo išėjimo Ispanijos pusėje. Ispanijos valstybės finansuojamoje laboratorijoje fizikai ir astrofizikai tiria tamsiąją materiją. Čia vykdomi eksperimentai gali pakeisti fizikos mokslą.
„Neutrinai yra elementariosios dalelės, kurios retai tarpusavyje sąveikauja arba tai daro silpnai. Jeigu jų kelyje pasitaiko kitos dalelės, mokslininkai negali vykdyti tyrimų, tad mums yra būtina šią vietą izoliuoti nuo žinomų radioaktyvių bangų šaltinių – kosminio radioaktyvumo ir natūralaus Žemės radioaktyvumo. Tai galime pasiekti tik tokioje požeminėje stotyje“, – teigė A.Bravo.
Kanfranko požeminė laboratorija yra atvira lankytojams. Praėjusiais metais čia apsilankė per 2,4 tūkst. žmonių.
Dėl šios priežasties miestelyje dabar yra norima paversti garsiąją traukinių stotį muziejumi ir viešbučiu.
„Būdami vaikai žaisdavome stotyje. Ypač žiemą, nes čia buvo geras šildymas“, – tvirtino Karfranke gyvenantis Julianas Herrezuelo.
Jo tėvas Kanfranke dirbo muitininku.
„Auksas čia keliavo plytelėmis, o mano tėvas pats vyko į Portugaliją ir lydėjo krovinį“, – prisiminė J.Herrezuelo.
