Vis dėlto Masačusetso apskrities teisėja Allison Dale Burroughs atmetė teisinį ieškinį, kuriame buvo teigiama, kad baltaodžiai, juodaodžiai ir ispanakalbiai gyventojai buvo priimami studijuoti garsiajame universitete dažniau, nei azijiečiai.
JAV federalinis teismas nutarė, kad prestižinio Harvardo universiteto studentų priėmimo skyrius nediskriminavo Jungtinėse Valstijose gimusių azijiečių ir jų studijų prašymų.
Vis dėlto studentai nesiruošia pasiduoti – teiks apeliaciją.
Kuo kaltinamas Harvardo universitetas?
Ieškinį pateikė grupė „Students For Fair Admissions“ (SFFA) . Ji suformuota aktyvisto ir kritiko Edwardo Blumo, kurio pagrindinis tikslas pritraukti studentus, kurių prašymai studijuoti buvo atmesti siūlydamas jiems imtis teisinių veiksmų prieš JAV universitetus.
SFFA teigia, kad Harvardo universitetas elgiasi nesąžiningai, priversdamas azijietiškų šaknų turinčius gyventojus išlaikyti aukštesnius akademinius standartus ir pasiekimus, nei asmenis iš kitų rasinių grupių, kad šie būtų priimti studijuoti seniausiame JAV universitete.
Pasak minėtos organizacijos, Harvardo universitetas naudojo rasinio balansavimo kvotų sistemą, kuri pagal federalinius įstatymus yra nelegali ir riboja azijiečių studentų skaičių, siekiant sukurti akademinių kvotų kitų rasinių grupių atstovams.
Ieškovai teigė, jog jei būtų atsisakoma minėtų kvotų ir priėmimas būtų vertinamas pagal stojančiųjų mokslinius pasiekimus, universitete studijuotų dvigubai daugiau azijiečių. Jų surinktais duomenimis nuo 1995-ųjų iki 2013-ųjų metų azijiečiai turėjo mažiausią priėmimo procentą iš visų etninių grupių (8,1 proc.) lyginant su ispanakalbiais (10,6 proc.), afro-amerikiečiais (13,2 proc.) ar baltaisiais (11,1 proc.).
Rugpjūčio pabaigoje JAV teisingumo departamentas išplatino pranešimą, kuriame kritikavo prestižinį universitetą dėl galimo pilietinių teisių nesilaikymo.
„Joks amerikietis neturėtų būti atstumtas studijų priėmimo procese dėl jų rasės, – tuomet minėjo ir buvęs JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas.
Tačiau 1636 metais Kembridže įkurto privataus universiteto atstovai kiek kitaip aiškina šią situaciją.
Harvardo universiteto teigimu, įstaiga remiasi holistiniu priėmimo į universitetą modeliu, kuomet vertina studentų priėmimo prašymus. Pasak jų, rasė nėra pats reikšmingiausias faktorius, o studentų iš Azijos nuolat daugėja (jie sudaro 23 proc. visų bendruomenės studentų).
Kiti šiaurės rytų JAV universitetai, tokie kaip Kolumbijos universitetas, palaiko Harvardą šioje byloje, kaip ir Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU).
Pralaimėta SFFA kova?
„Teismas nesikiš į kokybišką studentų priėmimo programą, kuri deramai pereina konstitucinius filtrus, vien tik tam, kad galėtų būti truputį patobulinta“, – savo pranešime antradienį teigė apygardos teisėja Allison D. Burroughs.
„Netaikant minėtų priėmimo procedūrų, rasinės įvairovės nebuvimas Harvarde išryškėtų gana greitai, o akademinė institucija negalėtų pasiūlyti studentams įvairialypės terpės tam, kad išpildytų savo akademinę misiją“, – sakė Burroughs.
Sprendimas priimtas po kiek mažiau nei metus trukusio teismo proceso.
SFFA ruošiasi apskųsti šią nutartį, kas galimai reikštų, kad bylos svarstymas tęstųsi JAV Aukščiausiajame Teisme.
Visgi JAV Aukščiausiasis Teismas, per pastaruosius kelerius metus tapo gerokai konservatyvesnis, todėl SFFA grupė vargu ar ateityje gali tikėtis jiems palankaus sprendimo.
Parengta pagal BBC ir „Bloomberg“ informaciją.
