Nepilotuojamos skraidyklės šeštadienį atakavo Saudo Arabijos naftos milžinės „Aramco“ naftos perdirbimo įmonę ir naftos gavybos kompleksą šalies rytuose.
Abiem objektams pridaryta tiek žalos, kad šalies naftos gavyba sumažėjo 5,7 mln. barelių per dieną, arba maždaug perpus. Tai sudaro 5 proc. pasaulinės naftos pasiūlos.
Grįžti prie normalaus darbo gamykloms gali prireikti savaičių ar net mėnesių.
Tokio masto gamybos stabdymo pasaulio naftos pramonė neprisimena nuo Persijos įlankos karo, kai Irakas 1990 m. įsiveržė į Kuveitą.
Atakos vis intensyvėja
Atsakomybę už šeštadienio atakas prisiėmė Jemeno husių sukilėliai, pavadinę tai atsaku už Saudo Arabijos puolimus jų kontroliuojamose teritorijose.
Saudo Arabija kartu su Jungtiniais Arabų Emyratais vadovauja tarptautinei koalicijai, kuri daugiau nei ketverius metus kovoja prieš didelę dalį Jemeno teritorijos kontroliuojančius husių sukilėlius.
Pastaraisiais metais husiai paleido dešimtis nepilotuojamų skraidyklių į Saudo Arabijos teritoriją. Daugumą jų neutralizavo kaimynės oro gynyba, bet kai kurios bombos pasiekė tikslą.
Šiemet gegužę per ataką iš oro buvo pažeistas svarbus naftotiekis į vakarus nuo Saudo Arabijos sostinės ar Rijado.
Birželį 26 civiliai buvo sužeisti per panašią ataką Abhos oro uoste. Rugpjūtį nepilotuojamos skraidyklės atakavo kelis oro uostus ir karinius objektus.
Husių skraidyklės, gaminamos pagal Irano ir Šiaurės Korėjos technologijas, tampa vis pažangesnės ir skrieja vis giliau į Saudo Arabijos teritoriją.
Šeštadienio atakos parodė, kad, nepaisant milijardinių investicijų, ar Rijado gynybos pajėgumai turi rimtų spragų.
„Saudo Arabijos oro gynyba skirta gintis nuo tradicinių grėsmių ir negali susitvarkyti su asimetrinėmis oro grėsmėmis, tokiomis kaip nepilotuojamos skraidyklės“, – tyrimų ir konsultacijų centro „Eurasia Group“ analitiką Ayhamą Kamelį citavo CNN.
Anot eksperto, Saudo Arabijos pažeidžiamumą didina ir tai, kad daug naftos infrastruktūros elementų – saugyklos, perdirbimo gamyklos ir kiti objektai – sutelkti nedidelėje teritorijoje.
Pasiruošę dideliam karui
Nors husių sukilėliai prisiėmė atsakomybę už šeštadienio atakas prieš naftos pramonės objektus, Vakarų pasaulio akys nukrypo į juos remiantį Iraną.
Jungtinės Valstijos pateikė nuotraukų iš palydovų, kuriose užfiksuoti 19 smūgiai iš oro. Pasak amerikiečių ekspertų, iš nuotraukose matomų atakų galima daryti išvadą, jog skraidyklės arba raketos atskriejo iš šiaurės rytų pusės, kur yra Irakas ir Iranas, o ne iš pietuose esančio Jemeno.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė apie galimą karinį atsaką, o šalies Senate girdėti raginimai smogti Irano naftos pramonės objektams.
„Jungtinės Valstijos kartu su mūsų partnerėmis ir sąjungininkėmis stengsis užtikrinti pakankamą energijos rinkų aprūpinimą ir Irano patraukimą atsakomybėn dėl jo agresijos“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo.
D.Trumpas socialiniame tinkle „Twitter“ apie JAV kovinę parengtį, bet jos dar laukia žinių iš kolegų Saudo Arabijoje.
Teheranas jam metamus kaltinimus pavadino melagingais ir beprasmiškais.
„Esame pasiruošę didelio masto karui“, – pareiškė Irano oro pajėgų vadas Amiras Ali Hajizadeh ir įspėjo, kad jų raketos gali lengvai pasiekti regione esančias JAV karines bazes bei lėktuvnešius.
Smūgis sunkiu metu
Po šeštadienio atakų auga ne tik įtampa regione, bet ir pasaulinės naftos kainos. Vakar jos šoktelėjo maždaug dešimtadaliu.
Ekonomistai pabrėžia, kad smūgis pasaulio naftos pramonei buvo suduotas labai nepalankiu metu, kai pasaulio ekonomika ir taip lėtėja dėl Vašingtono ir Pekino prekybos karo bei gamybos mažėjimo didžiosiose eksportuojančiose šalyse, tokiose kaip Kinija ir Vokietija.
Brangstanti nafta gali dar labiau sulėtinti gamybą, bet nuostoliai priklausys nuo to, kaip greitai Saudo Arabijai pavyks atnaujinti įprastą naftos gavybą.
Ar Rijadas bandys bent iš dalies kompensuoti sumažėjusius gamybos pajėgumus naudodamas turimas naftos atsargas.
Naudoti strategines savo šalies atsargas naftos rinkai stabilizuoti leido ir JAV prezidentas D.Trumpas.
Tuo metu ekonomistai prognozuoja, kad geopolitinių neramumų pasekmes turėtų pajusti ir eiliniai vartotojai.
Kiek brangs degalai?
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas skaičiuoja, kad galutinėje degalų kainoje, kurią sumoka vartotojas, šiuo metu naftos kaina sudaro 29 procentus.
Todėl realu būtų laukti, kad, neilgai trukus, vartotojas Lietuvoje už degalus mokės 4–5 proc. brangiau.
„Yra šioks toks krislas vilties, kad įvykiai Saudo Arabijoje apskritai iki vartotojo Lietuvoje neatsiris, nes pirmadienio rytą fiksuotas kainų šuoliukas gali būti tik laikinas.
Bet ankstesni panašių šuoliukų periodai ir bendra rinkos situacija rodo, kad kainos šiek tiek pakils.
Tai daugiausia yra asimetrinio reagavimo į naftos kainų pokyčius pasekmės: kai naftos kaina nors ir trumpam pakyla, dažnu atveju galutinis produktas vartotojui pabrangsta, o kai nafta atpinga, atsiranda aibė priežasčių, kodėl kainų vartotojui nemažinti“, – „Lietuvos rytui“ sakė Ž.Mauricas.
Tačiau, ekonomisto vertinimu, ilgalaikės tendencijos rodo, kad naftos kainos turėtų kristi, o pirmadienio šuoliukas tik pristabdys kritimo tendenciją, bet nebus toks svarbus veiksnys, kad jį sustabdytų.
„Naftos kainų augimą lėtina dvi priežastys: stengdamasi palaikyti naftos kainas Saudo Arabija neišnaudodavo visų savo gamybinių pajėgumų.
Be to, ir JAV rezervai šiuo metu rekordiškai aukšti. Čia svarbu paminėti, kad JAV spartina naftos gavybą dėl skalūnų naftos revoliucijos.
O tai daro milžinišką spaudimą stabdant naftos kainų augimą. Jau 2024 m., o gal net anksčiau JAV taps grynosiomis naftos produktų eksportuotojomis – importuos mažiau nei eksportuos.
Džinas bus išleistas iš butelio, todėl ir spaudimas dėl naftos kainų bus didžiulis“, – prognozavo Ž.Mauricas.
Bręsta energetikos perversmas
Tiesa, naujienų agentūros „Reuters“ apklausti analitikai spėjo, kad ilgalaikėje perspektyvoje naftos barelis gali pasiekti ir psichologiškai svarbią 100 JAV dolerių ribą. Pastarąjį kartą taip nutiko 2014 metais.
Vis dėlto „Luminor“ atstovas su kolegomis nesutinka.
Anot Ž.Maurico, taip nenutiks dėl skalūnų naftos revoliucijos.
Pasiūlos, anot pašnekovo, bus pakankamai. Tai bus tokiose šalyse, kurios politiškai kur kas stabilesnės.
Be to, vis aktyviau pereinama prie atsinaujinančių išteklių.
„Kinija į elektromobilių gamybą investuoja milžiniškas sumas, Indijoje per metus naujų automobilių parduota 50 proc. mažiau. Ir trečias, svarbiausias, veiksnys – daugelyje besivystančių valstybių jaučiama recesija, o tai būtent tos šalys, kurios turėtų labiausiai auginti naftos paklausą.
Net jei naftos kainos pakiltų dar stipriau, tai tik būtų svaresnis motyvas pereiti prie atsinaujinančių išteklių ir skalūnų naftos“, – komentavo Ž.Mauricas.
Gera ir bloga naujienos
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė neabejoja, kad kainos galutiniam vartotojui dėl savaitgalį įvykusios atakos pakils. Tik nesiima prognozuoti, kaip greitai ir kiek.
„Išpuolis sunaikino 50 proc. Saudo Arabijos išteklių ir apie 5 proc. pasaulinės naftos produkcijos. Tai labai daug. Gera žinia tai, kad OPEC (Naftą eksportuojančių valstybių organizacija. – Red.) teigia, jog kol kas nereikia neeilinio posėdžio – OPEC pareiškė pasitenkinimą tuo, kaip Saudo Arabija kontroliuoja padėtį.
Blogai tai, kad yra rizika, jog išpuoliai gali pasikartoti. Be to, neaišku, kiek truks prastovos ir kiek prireiks laiko produkcijai atgaminti.
Prognozuojama, kad jeigu tai truks iki dviejų savaičių, naftos kaina išsilaikys apie 60–66 JAV dolerius už barelį, o jei prireiks šešių savaičių, pakils iki 75 JAV dolerių“, – „Lietuvos rytui“ komentavo D.Jokšienė.
