Atsakomybę už šeštadienio išpuolius prisiėmę Jemeno husių sukilėliai yra ginkluotas šiitų islamistų judėjimas, jau ne vieną dešimtmetį kovojantis prieš sunitiškos Saudo Arabijos religinę įtaką regione.
Po to, kai jie 2014 m. užėmė Jemeno sostinę Saną, šalis išgyvena didžiulę humanitarinę krizę, kurią dar labiau apsunkino choleros epidemija. Dešimtys tūkstančių civilių žuvo per karo veiksmus, milijonai žmonių išgyvena badą.
2015 m. į konfliktą įsikišo Saudo Arabijos vadovaujama koalicija, bombarduodama sukilėlių kontroliuojamas teritorijas.
Husių sukilėliai atsakė nepilotuojamų skraidyklių atakomis prieš Saudo Arabijos karinius objektus ir oro uostus. Šeštadienio ataka prieš du stambius naftos pramonės objektus Saudo Arabijos rytuose, perpus sumažinusi šalies naftos gavybą, buvo iki šiol daugiausiai nuostolių pridaręs išpuolis.
D.Trumpas plėšomas į dvi puses
Nepaisant to, kad atsakomybę už atakas prisiėmė husiai, JAV ir Saudo Arabija apkaltino sukilėlius remiantį Teheraną.
Saudo Arabijos dominavimui regione besipriešinantis Iranas ne tik tiekia Jemeno sukilėliams ginkluotę ir pinigus, bet ir padeda apmokyti kovotojus.
Nors Teheranas neigia prisidėjęs prie Saudo Arabijos naftos pramonės objektų bombardavimo, Vašingtonas pateikė palydovų nuotraukas, kurios esą įrodo, jog skraidyklės arba raketos atskriejo iš Irano pusės.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui užsiminus apie galimą karinį atsaką regionas vėl atsidūrė prie didelio ginkluoto konflikto slenksčio.
Šiemet birželį įtampa jau buvo pasiekusi kritinę ribą, kai JAV norėjo smogti Irano kariniams objektams, bet D.Trumpas paskutinę minutę atšaukė ataką.
Tačiau pirmadienį Vašingtonas ėmė švelninti retoriką. D.Trumpas pareiškė, kad nenori su niekuo kariauti, o prezidento žodžius apie karinę parengtį jo komanda išaiškino taip, jog jie nebūtinai reiškia karinius veiksmus.
Pasak JAV televizijos CNN, D.Trumpas yra plėšomas į dvi puses: viena vertus, jis nenori pradėti naujo karo Viduriniuosiuose Rytuose, o kita vertus – nenori pasirodyti silpnas.
„Iki šiol į Irano provokacijas iš esmės nebuvo reaguojama. Nors prezidentas Trumpas yra teisus, siekdamas išvengti karo, spektre tarp karo ir neveikimo yra daugybė kitų variantų“, – liepą rašė Vašingtono Artimųjų Rytų politikos institutas.
Saudo Arabija ir kiti JAV sąjungininkai Persijos įlankoje nori būti tikros, kad turi tvirtą Vašingtono užnugarį, ypač atsižvelgiant į tai, kad prie Jungtinių Valstijų vairo stovi asmuo, 2014 m. „Twitter“ socialiniame tinkle parašęs: „Saudo Arabija turi pati kariauti savo karus.“
Pavojinga kryžkelė
Šią vasarą įtampą kurstęs Iranas ir jo rėmėjai nesulaukė reikšmingo JAV atsako, išskyrus sugriežtintas sankcijas.
Suprasti Irano taktiką yra sudėtinga, nes čia priimant sprendimus dalyvauja ir griežtos linijos šalininkai iš Islamo revoliucijos gvardijos, ir nuosaikesnė prezidento Hassano Rouhani vyriausybė, ir religiniai lyderiai.
Kai kurie analitikai spėja, kad išpuolius Saudo Arabijoje įvykdė Islamo revoliucijos gvardija, siekdama sužlugdyti bet kokią dialogo galimybę. Kiti teigia, kad toks drastiškas konflikto eskalavimas reikalautų konsensuso Irano valdžios sluoksniuose.
Bet aišku viena: jeigu atakas iš tiesų organizavo Iranas, laikas tam buvo parinktas nelabai tinkamas, nes kaip tik šį mėnesį prezidentas H.Rouhani ruošiasi vykti į Jungtinių Tautų Generalinę asamblėją Niujorke.
Ginkluotas atsakas Iranui pakenktų arba išvis paleistų niekais Prancūzijos ir kitų šalių pastangas priversti Teheraną laikytis branduolinio susitarimo mainais į finansinę paramą. Paryžius siūlo JAV sankcijų spaudžiamai šaliai suteikti 15 mlrd. dolerių kredito liniją.
Jungtinės Valstijos iš minėto susitarimo, kuris oficialiai vadinamas Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA), pasitraukė prieš 16 mėnesių. Nors D.Trumpas palankiai įvertino Prancūzijos iniciatyvą gelbėti susitarimą, kiti Baltųjų rūmų atstovai jai prieštaravo.
Taigi regionas atsidūrė pavojingoje kryžkelėje, kur atsakomieji veiksmai gali toliau eskaluoti konfliktą.
„Dėl vieno dalyko mes galime būti tikri: šis rimtas incidentas smarkiai padidino regioninio konflikto tikimybę“, – sakė Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys Jemene Martinas Griffithsas.
Iranas dešimtmečiais investavo milijardus stiprindamas savo saugumą ir plėsdamas savo įtaką nuo Libano iki Jemeno, tuo pačiu mesdamas iššūkį Jungtinėms Valstijoms ir sunitiškoms jėgoms arabų pasaulyje.
„Irano regioninei taktikai sunku pakenkti JAV ar netgi pasaulinėmis sankcijomis, nes Irano veiksmai daug nekainuoja ir remiasi darbu su partneriais, kurie įkūrė paramos bazes tose šalyse, kuriose jie veikia“, – gegužę rašė JAV saugumo analizės centras „Soufan Center“.
Tarp šių partnerių yra ir Jemeno husiai, ir Libano grupuotė „Hezbollah“, ir šiitų kovotojai Irake.
„Hezbollah“ lyderis Hassanas Nasrallah birželį pareiškė: „JAV gerai žino, kad bet koks karas prieš Iraną neliks tarp Irano sienų. Užsiliepsnos visas regionas.“
