„Daugiau negalime versti laukti žmonių, kurie nori gyventi ir gyvens ateityje. Vladimirai, dviese padarykime viską, kad visą laiką judėtume pirmyn, kol pasieksime tikslą“, – sakė Sh.Abe, kalbėdamas per vienos Vladivostoke vykstančio Rytų ekonomikos forumo grupės sesiją.
„Sudarykime taikos sutartį ir tuo atverkime kelią beribėms galimybėms, kurias turi mūsų šalys“, – pabrėžė Japonijos premjeras.
V.Putinas savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad lieka daug klausimų dėl Tokijo karinių įsipareigojimų Jungtinėms Valstijoms.
„Yra daugybė klausimų, susijusių su taikos sutarties sudarymu; deja, mums jų yra ne tik dvišalių santykių plotmėje. Yra karinio, gynybinio pobūdžio klausimų, saugumo klausimų ir čia mes privalome atsižvelgti į trečiųjų šalių poziciją, taip pat Japonijos įsipareigojimus trečiosioms šalims, įskaitant JAV“, – pareiškė V.Putinas per plenarinę forumo sesiją.
Prezidentas pažymėjo, kad Jungtinėse Valstijose „be tokių gerų žodžių“, kuriuos anksčiau savo kalboje ištarė Sh.Abe, yra ir patarlė, atsiradusi 3-iajame ir 4-ajame dešimtmečiuose: „Geras žodis – gerai. Geras žodis ir „Smith&Wesson“ [ginklas] veikia daug efektyviau, nei vien geras žodis.“
„Mes tai gerai suprantame, žinome ir privalome į tai atsižvelgti“, – pabrėžė V.Putinas.
Maskvai ir Tokijui nesiseka išspręstiu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų besitęsiančio ginčo dėl Kurilų salų. Šias keturias tarp Ochotsko jūros ir Ramiojo vandenyno esančias salas paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis užėmė Sovietų Sąjungos armija. Tokijas atsisako pripažinti Maskvos suverenitetą tame regione, todėl abi valstybės po karo taip ir nepasirašė taikos susitarimo, kuriuo būtų formaliai užbaigta priešprieša.
Japonijoje ši vulkaninių salų grupė vadinama Šiaurinėmis teritorijomis.
Pastaraisiais metais Rusija smarkiai sustiprino savo kariuomenės grupuotę Kurilų salose: regione buvo dislokuota kulkosvaidžių ir artilerijos divizija, ten siunčiama nauja ginkluotė ir karinė technika.
