Tačiau praėjus beveik ketvirčiui amžiaus šioje Bosnijos ir Hercegovinos serbų respublikos valdomoje teritorijoje esančiuose bosnių kaimuose genocidui prilyginamas įvykis yra ignoruojamas, rašo „Radio Free Europe“.
Nors visi mokiniai yra bosniai, tačiau serbų kontroliuojama mokykla ignoruoja žudynių faktą ir nemoko jų apie šį istorijos puslapį, kuris gaubia kiekvieną aplink esantį namą.
Šio kaimo mokykla yra pavadinta Bosnijos serbų rašytojo Petaro Kočičiaus garbei ir yra įrengta buvusiuose šių genocidą vykdžiusių Ratko Mladičiaus pajėgų barakuose.
Šiuose barakuose genocido metu buvo laikomos kai kurios aukos, kurios vėliau buvo nugabentos į sušaudymo vietas.
Tačiau dabar dauguma kaimo tėvų mokslo metų pradžios proga neleidžia vaikų į šią mokyklą taip protestuodami prieš dėstomą istorijos ir kalbos programą.
Šis boikotas tebesitęsia jau 6 metus ir apėmė jau apie 100 bosnių vaikų.
Boikotui vadovauja Srebrenicos žudynes išgyvenęs 45-erių Muhizinas Omerovičius.
Jis yra vienas iš kelių šimtų bosnių, kurie po karo sugrįžo atgal į Konjevič Polje, nors visą teritoriją ir kontroliuoja Bosnijos serbai.
„Man pavyko išgyventi Srebrenicos žudynes, aš pasakoju savo vaikams ką man teko patirti“, – pasakojo M.Omerovičius.
Jis buvo tarp 10 tūkst. vyrų, kuriuos Jungtinių Tautų „saugiojo zonoje“ paskelbtoje teritorijoje užpuolė R.Mladičiaus pajėgos.
Nors genocidą vykdę vadai R.Mladičius ir Radovanas Karadžičius buvo nuteisti tarptautiniuose ir nacionaliniuose teismuose, Bosnijos ir Hercegovinos serbų respublikos vadovai tai tebeneigia.
Jie tvirtina, kad knygos, kuriose Srebreničos žudynės yra vadinamos genocidu nebus dėstomos, nes tai neatitinka jų intereso.
Kaimo vaikus bosnius tuo tarpu moko iš Sarajevo atvykęs mokytojas, tiesa Bosnijos ir Hercegovinos valdžia nenori apmokėti visų mokymo išlaidų, tad šiuo metu, anot M.Omerovičiaus, kaimas mokytojui yra skolintas apie 14 tūkst. eurų.
