Didžiuliai miškų plotai Rusijoje virto nuodėguliais. Pasak organizacijos „Greenpeace“ padalinio Rusijoje vadovo Grigorijaus Kuksino, per šių metų pavasarį ir vasarą sudegė 12 mln. hektarų miškų ir tai – dar ne pabaiga.
Tiesioginė ekonominė žala įvertinta 20 mlrd. rublių (274 mln. eurų). O regionuose, kurie labiausiai paveikti gaisrų, žmonės jau tikisi nebe gelbėtojų, bet Aukščiausiojo pagalbos.
Altajaus federacinėje žemėje, kur nuo pavasario įsiliepsnojo 322 gaisrai, Regioninės natūralių išteklių ir ekologijos ministerijos prašymu vietos metropolitas iš Barnaulo miesto ir kiti regiono dvasininkai griebėsi maldų.
Praėjusią savaitę jie sėdo į sraigtasparnį ir virš gaisraviečių suko ratus iškėlę ikonas ir melsdamiesi. Iš paukščio skrydžio jie mojo kryžiumi virš Altajaus miškų ir šlakstė juos švęstu vandeniu.
Skrydžio metu skambėjo giesmės, maldos, litanijos. Apie visa tai buvo rašoma Altajaus regiono metropolijos puslapyje.
Pasak regiono spaudos, taip stačiatikių dvasininkai kartu susivaržė su vietos šamanais, mat apie 40 jų dviem savaitėmis anksčiau susirinko Olchono saloje, kuri šventa prie Baikalo ežero gyvenantiems žmonėms, ir atliko ritualus. Savo apeigomis šamanai siekė iškviesti liūtį, kuri užgesintų degančią Sibiro taigą.
Įdomu tai, kad jau kitą dieną po ritualo, rugpjūčio 5-ąją, Altajaus regiono sostinėje Barnaule pakilo viesulas, tuomet dangų ėmė raižyti žaibai, griaustinis net drebino langus. Kilo audra, kurios rusai tuščiai laukė jau daugiau negu mėnesį, kol gaisrai liepsnote liepsnojo.
Kai lietus pradėjo pilti, jis truko ne vieną dieną ir taip nuo Bernaulo apylinkių gaisrai pajudėjo tolyn. Vietos gyventojai – kas juokais, o kas rimtai – dėkojo šamanams.
Tad Stačiatikių bažnyčia siekė duoti atkirtį ir parodyti, kad ir ji gali gelbėti savo tikinčiuosius.
Vis dėlto visi gaisrai Rusijoje dar ir šiandien neužgesinti ir yra matomi iš kosmoso. Rusijos tarnybos teigia, kad suvaldyti liepsnas tankmėje ir tokiose teritorijose, kur beveik negyvena žmonės, kainuotų pernelyg didelius pinigus.
Todėl gamtą ir toliau laižo ugnies liežuviai, o dvasininkai viliasi juos užgesinti šlakstydami švęstą vandenį.
Perspėjo jau prieš ketverius metus
2015 metais Rusijoje išleistas įstatymas, kuris numato, kad atokiose vietovėse degančių miškų gaisrų galima negesinti, jeigu to daryti neapsimoka ekonomiškai. Gamtosaugininkai jau tada mojavo raudonomis vėliavomis: pasak jų, toks sprendimas tik pablogins situaciją per kasmetinius Sibiro taigos gaisrus.
Rusijos gyventojai tuo metu nereagavo nei į įstatymą, nei į gamtosaugininkų perspėjimus. Po ketverių metų – šių metų vasarą – rusai jau elgėsi kitaip, kai ištisus hektarus miškų naikino ugnis, o tiršti dūmų ir pelenų kamuoliai kilo į dangų, tamsūs jų debesys užklojo net trečdalį šalies teritorijos
Kelias šios vasaros dienas Novosibirske ir Krasnojarske – kiekviename iš jų gyvena per milijoną žmonių – dangus buvo juodas. Šie miestai nutolę nuo gaisro epicentro per šimtus kilometrų. Pamatę, kas dedasi, sibiriečiai prašė valdžios ignoruoti įstatymą ir gesinti visus gaisrus, net ir toliausiai esančius. Galiausiai prezidentas Vladimiras Putinas įsakė į Sibirą siųsti karinius orlaivius, kad iš jų būtų gesinamas gaisras.
Dabar premjeras Dmitrijus Medvedevas jau prabilo, kad reikėtų apsvarstyti, ar priimtos gaisrų zonų nuostatos yra vykusios ir padeda kovoti su klimato kaita. Mat dabar galiojantis įstatymas pagrįstas tiktai ekonominiu skaičiavimu: jei tolimų vietovių gaisrus gesinti kainuos daugiau, nei būtų gauta pajamų už medieną, kurias gautų nukirtus medžius toje teritorijoje, nieko daryti nereikia.
Tuo metu, kai 2015 metais buvo sumanytas ir priimtas šis įstatymas, niekas nemąstė, kad vėjas gali atpūsti dūmų ir pelenų debesis iš tolimiausių šalies kampelių. Susirūpinta, kad šių metų gaisrai turės neigiamą poveikį žmonių sveikatai. Rusai jau skundėsi, jog dėl užteršto oro jiems skaudėjo galvą, buvo sunku kvėpuoti, svaigo galva.
Be to, kai kurie mokslininkai tvirtina, kad dideli miškų gaisrai į atmosferą išmeta daleles, vadinamas juodąja anglimi. Jas išnešioja vėjas, bet galiausiai jos nusėda ant žemės. Pasak mokslininkų, tokioms dalelėms nusėdus Arktyje dėl juodos spalvos jos sugeria saulės šviesą ir tai paspartina ledynų tirpsmą.
