Rugpjūčio 24–26 dienomis Prancūzijoje vyks galingiausių pasaulio valstybių Didžiojo septyneto (G7) lyderių forumas.
Bet Emmanuelis Macronas savo veiksmais nori parodyti Maskvai, kad ji nėra nušalinta nuo pasaulio galingiausiųjų daromų sprendimų, nors į G7 susitikimus nėra kviečiama po 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos.
Nuo atėjimo į valdžią 2017-aisiais 41-erių E.Macronas stengiasi su Maskva bendrauti griežtai, tačiau išlaikyti ją Europoje, o dvišaliuose santykiuose netrūko atsargumo ir įtampos.
Apsižodžiavo apie protestus
Pirmadienį E.Macronas Rusijos lyderį Vladimirą Putiną priėmė Pietų Prancūzijoje esančioje savo vasaros rezidencijoje – viduramžių Bregansono forte. Tai buvo jau septintasis dvišalis prezidentų susitikimas.
Prieš prasidedant susitikimui E.Macronas per spaudos konferenciją bandė kreipti pokalbį apie situaciją Rusijoje. Jau daugiau kaip mėnesį Maskvoje nerimsta protestai, kuriuos sukėlė valdžios draudimas opozicijos kandidatams dalyvauti rugsėjį rengiamuose miesto valdžios rinkimuose.
V.Putinas savo kolegai atkirto, kad Maskvoje protestai yra tvarkomi teisinėmis priemonėmis, o jis nenori, jog situacija Rusijoje pasektų Prancūzijos pavyzdžiu.
„Mes visi žinome apie vadinamųjų geltonųjų liemenių sukeltus protestus, kurių metu žuvo 11 žmonių, o buvo sužalota per 2,5 tūkst. Mes nenorime, kad tai vyktų Rusijos sostinėje“, – spaudos konferencijoje sakė V.Putinas.
E.Macronas jam atsakė, kad Rusijos lyginimas su Prancūzija nėra tikslus, nes „geltonosios liemenės“ gali kandidatuoti rinkimuose.
Gaivins Normandijos formatą?
Nepaisant pirminių kibirkščių, lyderių susitikimas praėjo sklandžiai. Jie tarpusavyje kalbėjosi puspenktos valandos.
Prancūzijos lyderis daug dėmesio skyrė situacijai Ukrainoje aptarti. Jis nori atgaivinti vadinamuosius Normandijos formato susitikimus.
Pastarąjį kartą šiuo formatu Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai buvo susitikę 2016 metais.
Abu lyderiai džiaugėsi, kad Volodymyrui Zelenskiui tapus Ukrainos prezidentu padidėjo tikimybė užbaigti karą Rytų Ukrainoje.
V.Putinas tvirtino, kad nemato jokių alternatyvų „Normandijos formato“ susitikimams, tačiau neįsipareigojo dėl naujo keturšalio susitikimo.
Rusijos prezidentas pabrėžė, kad bet koks susitikimas šiuo klausimu turi duoti apčiuopiamų rezultatų, ir reikia įgyvendinti iki šiol šiose derybose pasiektus sprendimus.
Dėl Sirijos nesutarė
Jungtinė Karalystė vis dar nėra išsprendusi „Brexit“ galvosūkio, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel po poros metų pasitrauks iš politikos, tad susitikimo su V.Putinu metu E.Macronas norėjo parodyti save kaip stipriausią Europos lyderį.
Prancūzijos vadovas pabrėžė būtinumą bendradarbiauti su Rusija mėginant išspręsti tarptautines krizes Irane, Libijoje ir Sirijoje.
„Labai svarbu įgyvendinti Sočyje pasiektus Sirijos taikos derybų rezultatus, nes per režimo vykdomas atakas toliau žūva tūkstančiai nekaltų civilių sukilėlių kontroliuojamame Idlibe“, – kalbėjo E.Macronas.
Tačiau šie žodžiai Rusijos prezidento nesujaudino. Jis dar kartą išreiškė paramą Sirijos prezidentui Basharui al-Assadui ir tvirtino, kad taip yra kovojama su teroristais.
Iš Prancūzijos V.Putinas išvyko tik antradienį po vidurnakčio. E.Macronas savo ruožtu paskelbė, kad atvyks į Rusiją kitų metų gegužę minint 75-ąsias pergalės prieš nacistinę Vokietiją metines.
Parengta pagal „Politico“, „Reuters“ inf.
