Dar prieš kelias savaites Andrejus Vaganovas ir Jevgenijus Jerefejevas neturėjo jokių problemų su Rusijos valdžios pareigūnais.
Pora buvo susituokusi Danijoje ir su dviem įvaikintais sūnumis gyveno Maskvoje. Visos problemos prasidėjo, kai Rusijos tyrėjai pradėjo analizuoti agentūros, kuri leido A.Vaganovui įsivaikinti du vaikus, veiklą.
Dėl to šeimai teko bėgti iš šalies, o tai pritraukė visos Rusijos žiniasklaidos dėmesį. „Deutsche Welle“ pavyko pasikalbėti su pora apie įsivaikinimą ir baimę gyventi Rusijoje.
A.Vaganovas tvirtina, kad įsivaikinimo aplikacija vienam asmeniui Rusijoje yra retai kada atmetama.
Jos gali nepatvirtinti dėl sveikatos problemų – ŽIV, vėžio ar psichikos ligų, arba kriminalinių nusikaltimų. Norint įsivaikinti turi parodyti pakankamą pinigų šaltinį ir turėti būstą.
„Vienintelė problema buvo tinkamumo certifikatas. Šiam tikslui buvo suburta 10 moterų komisija. Jos klausinėjo manęs kodėl noriu įsivaikinti ir kodėl esu nevedęs. Tada aš tiesiai paklausiau komisijos pirmininkės ar ji galvoja, kad aš prievartausiu tą vaiką. Ji tvirtino, kad kalbos ta tema net nesuko. Po dešimties dienų pagaliau gavau reikiamą dokumentą“, – pasakojo A.Vaganovas.
Anot vyro, Rusijoje iki šiol vyrauja nuomonė, kad vienišas vyras negali įsivaikinti vaiko.
Pora pasakoja, kad situacija šalyje blogėjo palaipsniui. Pirmiausiai 2012 metais buvo priimtas įstatymas, kuris uždraudė JAV piliečiams įsivaikinti rusų vaikus.
„Vėliau buvo uždrausta homoseksualių asmenų propaganda, kuri mus iškart pavertė nusikaltėliais dėl seksualinės orientacijos. Mūsų vaikai mums pasakojo, kad žmonės už akių iš mūsų tyčiojasi“, – pasakojo A.Vaganovas.
Vyrai savo vaikams niekada nesakė slėpti faktą, kad jie turi tu tėčius. Jie atžaloms tiesiog tvirtino, kad yra skirtingi šeimų tipai.
A.Vaganovas tvirtina, kad jam vaikus įsivaikinti leidus agentūra buvo apkaltinta „netradicinių vertybių propagandos“ skleidimu. Tai reiškė, kad vaikai iš netradicinės orientacijos šeimų galėjo būti atimti.
Tačiau homoseksualios poros Rusijoje net negali įsivaikinti vaikų. Įstatymas tai leidžia padaryti tik individualiems asmenims. Dėl to J.Jerefejevas neturi jokio teisinio ryšio su vaikais.
„Rusijoje homoseksualūs vyrai retai augina vaikus. Tai dažniau daro moterų poros, kurios gali turėti ir biologinių vaikų“, – teigė J.Jerefejevas.
Andrejus pasakoja, kad kartą vienas jų sūnus papuolė į ligoninę dėl apendicito operacijos ir gydytojams pasakė, kad mama neatvažiuos, nes jis turi du tėčius. Vėliau vyrui paskambino pareigūnai, kurie liepė kuo greičiau atvykti.
„Pareigūnai tikrino ar vaikas nėra seksualinės prievartos auka“, – teigė A.Vaganovas.
Pora pasakoja, kad iškart po šio įvykio nusprendė palikti šalį. Pareigūnai iš įsivaikinimo centro pradėjo reikalauti atvesti vaikus į reabilitacijos centrą, o poros advokatas rekomendavo jiems palikti Rusija.
„Galiausiai teko bėgti. Per mažiau nei dvi valandas susipakavome daiktus ir su vaiku palikome šalį. Vėliau grįžome kito vaiko. Tuo metu jau buvo vykdomas tyrimas dėl to, kad aš nužudžiau vieną iš savo įsivaikintų vaikų“, – tvirtino A.Vaganovas.
Tarnybos reikalavo joms atvesti ir parodyti vaikus, nes priešingu atveju manęs lauktų baudžiamieji kaltinimai dėl žmogžudystės.
J.Jerefejevas prisimena, kad tuo metu buvo vienas namuose Maskvoje. Savaitė po to, kai iš salės pabėgo jo vyras su vaikais, jis sulaukė beldimo į duris, tačiau jų neatidarė.
„Buvo apieškoti ir mano tėvų namai. Jie ieškojo vaikų ir mūsų santuokos certifikato, nes mes susituokėme Danijoje 2016 metais. Tada mano draugai man padėjo pabėgti iš šalies“, – pasakojo J.Jerefejevas.
