Trečiadienį vyko mišios viename sandėlyje, esančiame netoli vietos, kur per smarkią liūtį 2018-ųjų rugpjūčio 14 dieną sugriuvus daliai Morandžio viaduko kartu su nuolaužomis iš 45 metrų aukščio ant apačioje esančių geležinkelio bėgių nukrito dešimtys lengvųjų automobilių ir keletas sunkvežimių.
Toje vietoje tebėra nuolaužų, o birželio pabaigoje tilto tarpatramiai ir atraminės kolonos buvo nugriauti per įspūdingą valdomą sprogimą, siekiant atlaisvinti vietą naujam statiniui.
Mišios, kurias laikė Genujos arkivyskupas Angelo Bagnasco, prasidėjo perskaičius visų 43 aukų vardus. Ceremonijoje dalyvavo šimtai jų artimųjų ir gelbėtojų, o kai kas prie statomo naujo tilto padėjo gėlių.
Per ceremoniją kalbėjo Genujos meras Marco Bucci, Italijos premjeras Giuseppe Conte ir nelaimės aukų šeimų atstovai.
„Jaučiame, kad naujasis tiltas bus atgimimo simbolis“, – teigė G. Conte.
Genuja „vėl įžiebė šviesą ir atgaivino viltį visai šaliai“, pridūrė jis.
Po tylos minutės 11 val. 36 min. vietos (12 val. 36 min. Lietuvos) laiku, kai lygiai prieš metus sugriuvo viadukas, suskambo miesto bažnyčios varpai ir ėmė gausti uosto sirenos.
Meras M. Bucci pakvietė infrastruktūros milžinės „Autostrade per L'Italia“ (ASPI), prižiūrėjusios tą tiltą, atstovus dalyvauti minėjime, tačiau sielvartaujantys aukų artimieji prieš mišias paprašė jų išeiti.
ASPI nurodė, kad visuose savo eismo informacijos stenduose Italijos keliuose paskelbė žinutę su užrašu „14/8/2018–14/8/2019. Aukų Genujoje atminimui.“
Šio pražūtingo įvykio pirmosios metinės minimos Italijoje tvyrant politinei krizei, kurią išprovokavo iš valdančiosios koalicijos su antisisteminiu Penkių žvaigždučių judėjimu (M5S) pasitraukęs radikalių dešiniųjų pažiūrų vidaus reikalų ministras Matteo Salvini.
Ceremonijoje Genujoje dalyvavo visi pagrindiniai politinės dramos Romoje veikėjai: G. Conte, prezidentas Sergio Mattarella, M. Salvini ir jo buvęs koalicijos partneris bei M5S ekslyderis Luigi di Maio.
„Laikysis tūkstantį metų“
Išvakarėse Italijos Senatas atmetė M. Salvini raginimą nedelsiant surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo premjeru ir nusprendė, kad G. Conte rugpjūčio 20-ąją turės pasakyti senatoriams kalbą dėl politinės krizės.
Senatoriai buvo atšaukti iš atostogų partijų frakcijų Senate vadovams pirmadienį nesusitarus dėl krizės sprendimo tvarkaraščio.
Genujos pareigūnai savo ruožtu sakė nerimaujantys, kad kova dėl valdžios gali sutrukdyti naujo viaduko statyboms; statinys turi būti baigtas kitų metų pradžioje.
„Tikiuosi, kad dėl šios vyriausybės krizės nebus atidėta šio svarbaus infrastruktūros [objekto statybų] pabaiga“, – naujienų agentūrai AFP sakė vieno iš Genujos rajonų vadovas Federico Romeo.
Naujas plieninis ir betoninis viadukas, kurį suprojektavo italų architektas iš Genujos Renzo Piano, turėtų būti atidarytas balandį.
Baltas tiltas simbolizuos „tris laivus, kylančius į dangų ir susijungiančius į vientisą daugiau kaip kilometro ilgio struktūrą“, R. Piano sakė laikraščiui „La Repubblica“.
Pernai architektas sakė besitikintis, kad jo kūrinys „laikysis tūkstantį metų“.
Teisinės kovos
Be kita ko, tebesitęsia teisinės kovos dėl to, kas atsakingas už praėjusių metų tragediją Genujoje.
ASPI ginasi nuo aukų šeimų ir politikų, daugiausia M5S narių, kurie tvirtina, kad bendrovė skyrė daugiau dėmesio pelnui, o ne saugumui.
Morandžio viaduko statybos prasidėjo 1963 metais ir buvo baigtos 1967-aisiais. Tilto, kurio bendras ilgis – 1,18 km, plačiausias tarpas tarp atramų buvo 219 metrų. Jo betoninės atramos buvo iki 90 metrų aukščio.
Viaduko konstrukcijoje panaudota iš anksto įtempto gelžbetonio technologija buvo būdinga jį suprojektavusio garsaus italų inžinieriaus Riccardo Morandi (Rikardo Morandžio), mirusio 1989 metais, projektams.
Kaip neseniai sakė Genujos prokuroras Francesco Cozzi, tiltas „sugriuvo, nes daugiau nebegalėjo stovėti“.
Byloje dėl tilto griūties figūruoja 71 kaltinamasis, įskaitant kelis dviejų mados imperijai „Benetton“ priklausančių kompanijų vadybininkus ir valstybės tarnautojus. Su byla dirba per 100 teisininkų, 120 ekspertų, joje yra 75 liudininkai, gausybė dokumentų ir kitų įrodymų.
Viaduko griūties pasekmės buvo vienas iš daugelio klausimų, dėl kurio nesutarė M. Salvini partija „Lyga“ ir L. Di Maio M5S.
M5S norėjo skubiai atšaukti ASPI koncesiją, o „Lyga“, artima šiaurės Italijos pramonės sektoriui, atsargiai vertino, kam priskirti kaltę dėl tragiško incidento.
