Uolėtos kalvos, taip pat žinomos kaip Džabal al Rahma, papėdėje buvo įrengtos kilnojamos užtvaros minioms valdyti. Maldininkai prie jos keliavo pėsčiomis arba iš pažiūros begalinėmis autobusų virtinėmis.
Nuo aušros iki sutemų didžiulė minia tikinčiųjų melsis ant kalno, kur, kaip tikima, prieš 14 šimtmečių islamo pranašas Muhammadas pasakė savo paskutinį hadžo pamokslą.
Šiame pamoksle pranašas savo pasekėjams liepė atiduoti skolas, saugotis Šėtono, kasdien melstis po penkis kartus, pasninkauti per šventąjį Ramadano mėnesį ir aukoti labdarai. Taip pat jis paragino visus turinčius tam galimybių musulmonus bent kartą gyvenime atlikti hadžą. Tikima, kad pranašas Muhammadas savo pamoksle priminė ir apie moterų teises bei sakė, kad nė viena etninė grupė ar rasė nėra viršesnė už kitas
Hadžas prasideda apeiginiu pasišventimu, simbolizuojančiu įžengimą į ihramą, šventąją skaistumo būklę, kurioje būdami piligrimai nesikvėpina, nekerpa nagų ir nesitrumpina barzdų.
Piligrimai iškeldavo delnus aukštyn ir leisdavosi kopti viršūnės link, kur, kaip tikima, pasimeldus pelnomas nuodėmių atleidimas. Šis ritualas laikomas kasmet vykstančio hadžo kulminacija.
„Iš tikrųjų esu labai patenkintas“, – sakė 47 metų Lassina Coulibaly, 47 metų vyras iš Malio, renkantis maldininkams, laikantiems ryškiaspalvius skėčius, kad apsisaugotų nuo kaitrios saulės.
„Nuovargis yra piligriminės kelionės dalis“, – pridūrė septynių vaikų tėvas.
Tūkstančiai tikinčiųjų naktį praleido po žvaigždėtu dangumi, miegodami ant savo maldos kilimėlių arba kartono skiaučių.
Pakeliui prie kalvos iš vienodu atstumu sustatytų sunkvežimių maldininkams buvo dalijami vandens buteliai ir maistas.
Tūkstančiai darbininkų ruošėsi pradėti valyti didžiulį kiekį žemę nuklojusių šiukšlių.
Padangėje skraidė sraigtasparniai, padedantys hadžo dalyvių apsauga besirūpinančioms Saudo Arabijos tarnyboms.
Dalyvauti – garbė
Hadžas yra vienas iš penkių islamo stulpų. Šią kelionę bent kartą gyvenime turi atlikti visi tai padaryti galintys musulmonai, jeigu yra pakankamai sveiki ir turi lėšų tai padaryti. Vis dėlto daugeliui šios svajonės išsipildymo tenka laukti daug metų.
„Atvykau čia pernai per Ramadaną, o dabar atkeliavau per hadžą“, – sakė indonezietis maldininkas Zakiras Uddinas.
„Tai yra garbė, tebus pagarbintas Dievas“, – pridūrė šis 27 metų virėjas.
Kaip ir kiti maldininkai vyrai, jis vilkėjo besiūlį baltą drabužį dviejų audinio atraižų, pridengiantį tik vieną petį ir simbolizuojantį prisikėlimą bei akcentuojantį tikinčiųjų vienybę, nepriklausomai nuo jų socialinio statuso ar pilietybės.
Moterys per ihramą dėvi laisvai krentančius drabužius, kurie dengia visą kūną, išskyrus veidą ir plaštakas.
Z.Uddinas, dirbantis Saudo Arabijos uostamiestyje Džidoje, esančiame arčiau kaip už 90 km nuo Mekos, sakė esąs patenkintas, kad tarp maldininkų yra daug jo tėvynainių.
„Indoneziečiai sudaro didžiausią kontingentą – tokia yra Dievo valia“, – kalbėjo jis.
Iš užsienio atvykę piligrimai sudaro apie 1,86 mln. iš 2,26 mln. šių metų hadžo dalyvių, rodo oficiali statistika.
Dauguma maldininkų hadžą pradeda Medinoje, kur stovi pirmoji pranašo Muhammado mečetė ir jo kapas.
Visgi hadžo apeigos prasideda švenčiausioje musulmonų vietoje – Mekoje. Didžiosios mečetės viduje daugybė piligrimų eina aplink kubo pavidalo statinį Kaabą.
Daugelis stengiasi prasiskinti kelią per minią, kad pabučiuotų šio statinio sienas, kaip tiki musulmonai, pastatytas pranašo Ibrahimo. Musulmonai visame pasaulyje meldžiasi atsigręžę šio pastato kryptimi.
Ant Arafato kalno susirinkę maldininkai po saulėlydžio pamaldų nusileis ir keliaus netoliese esančią Muzdalifą – kitą šventąją vietą, kur jie praleis naktį ir iš kur ryte eis mėtyti akmenukų į Šėtoną simbolizuojančius stulpus Minos slėnyje.
Pagal hadžo pabaigą simbolizuojančią tradiciją, vyrai piligrimai turi nusiskusti galvas, o moterys – nusikirpti plaukų sruogą.
Hadžui pasiekus kulminaciją, pasaulio musulmonai taip pat mini Id al Adhos (Aukojimo) šventę.
Per tris dienas švenčiamą Id al Adha tradiciškai skerdžiamos avys, pagerbiant Abraomo ėriuko auką, kai Dievas pasigailėjo jo sūnaus Izmaelio.
Vėliau maldininkai grįžta į Didžiąją mečetę Mekoje atlikti paskutiniojo tavafo – ėjimo aplink Kaabą.
Logistikos iššūkis
Saudo Arabijai hadžas dėl savo masto tampa didžiausiu metų logistiniu iššūkiu. Valdančiosios Saudų giminės legitimumas grindžiamas švenčiausių islamo vietų sergėtojų statusu. Karaliaus Salmano oficialus titulas yra „dviejų šventųjų mečečių (Mekoje ir Medinoje) sergėtojas“. Šį garbės titulą turėjo visi kiti Saudų karaliai ir anksčiau Hidžazo regione viešpatavę Osmanų imperijos valdytojai.
Maldininkų saugumu rūpinasi per 100 tūkst. saugumo pajėgų pareigūnų. Be kita ko, šventųjų vietų apylinkėse budi daugybė medikų.
2015 metais Rijadas sulaukė griežtos kritikos, kai kilo pražūtingiausia spūstis per hadžo istoriją ir žuvo apie 2,3 tūkst. maldininkų.
Šių metų hadžas vyksta tvyrant padidėjusiai įtampai Persijos įlankoje po virtinės išpuolių prieš tanklaivius, bepiločių aparatų numušimų ir laivų užėmimų.
Rijadas kaltina savo pagrindinį priešininką regione Teheraną rengiant atakas prieš komercinius laivus, nors Iranas tokius pareiškimus griežtai neigia.
Nors abi šalys nepalaiko diplomatinių santykių, šiais metais apie 88 550 iraniečių maldininkų turėtų atvykti atlikti hadžo, skelbia Irano naujienų agentūra „Tasnim“.
Kaip ir ankstesniais metais, Saudo Arabijos valdžia stengiasi pabrėžti, kad hadžas yra religinis įvykis, ir siekia užkirsti kelią jo politizavimui.
