„Maskva labai tikisi Romos tarpininkavimo atkuriant jos visaverčius santykius su Europos Sąjunga“, – pareiškė Rusijos prezidentas V.Putinas po vizito į Italiją. Čia liepos pradžioje jis susitiko su šalies ministru pirmininku Giuseppe Conte.
Ši frazė buvo paviešinta pirmuosiuose populiariausių ir įtakingiausių Rusijos žiniasklaidos priemonių puslapiuose.
Dar anksčiau per susitikimą su Čekijos prezidentu Milošu Zemanu Rusijos prezidentas pareiškė, kad jo šalis pasirengusi visiškam santykių atkūrimui su Europa. Ir šie V.Putino žodžiai taip pat daug kartų buvo cituojami Rusijoje.
Žinoma, atotrūkis tarp žodžių ir darbų didelis. Bet Maskvoje visi patenkinti bent tuo, kad šie žodžiai nuskambėjo iš pagrindinio ruso lūpų. Tai suteikia vilties dėl seniai pribrendusių pokyčių.
Priežastis – ekonominė
Priežastis paprasta: Rusijos Federacijos ekonomika vėl patiria recesiją. Ekonomikos plėtros ministerija pagal 2019 m. gegužės mėn. rezultatus BVP augimą įvertino 0,2 proc.
Autoritetingo tyrimų ir ekspertizės instituto duomenimis, šis rodiklis – 0 proc. Išskyrus sezoninį ir kalendorinius veiksnius – minus 0,5 proc.
Nepaisant valstybės vadovo pažadų, realiosios Rusijos gyventojų pajamos toliau mažėja, bet auga kainos. Nuo liepos 1-osios vėl pabrango komunalinės paslaugos ir elektra. Žemės ūkio ministerija įspėjo apie artėjantį mėsos kainų augimą. Daržovės ir vaisiai taip pat pamažu brangsta.
Įdomus faktas paaiškėjo iš Rusijos federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ paviešintų duomenų apie 2018 m. augusias dažno vartojimo prekių, medikamentų ir paslaugų kainas. Čia tarp pabrangimo lyderių atsidūrė širdies vaistas „Validol“ – pabrango 23,6 proc. Kaip liūdnai juokauja rusai, „esant dabartinei ekonominei padėčiai, be validolio negyvensi“.
Būti savarankiškai neišeina
Maskvos Carnegie centro Ekonominės politikos programos ekspertas Andrejus Movčanas įvardijo vieną svarbiausių ekonominio sąstingio Rusijoje priežasčių – pasikeitusią importo politiką.
Tai reiškia bandymą remtis savomis jėgomis visose srityse – panašiai kaip ir Šiaurės Korėjoje.
„Praradome lėšų ir laiko bandydami sulipdyti savo tėvynės gamybą neišmanėlių rankomis, vykdydami ją didelio konkurencingumo srityse, kuriose neturime pranašumo.
Nesėkmės priežastys gali būti įvairios: sukčiavimas, kompetencijos stoka. Be to, nėra pasiruošimo konkurencingam produktui sukurti. Kad ir kokios priežastys, rezultatas yra tas pats – didžiuliai nuostoliai ir laiko praradimas“, – sako A.Movčanas.
Statistika patvirtina, kad idėja importines prekes visiškai pakeisti gamintomis Rusijoje žlugo net pagal apimtį.
Per pastaruosius metus įmonių, perkančių importinius įrenginius, padaugėjo, o rusiškus – sumažėjo.
Kartu su naujais įrenginiais aktyviai pradėta įsivežti jau panaudotus. Tokių 2018-aisiais įsigijo kas penkta įmonė. Dažniausiai – naftos ir gamtinių dujų išgavimo, metalurgijos ir chemijos gamybos įmonės.
Tuo pat metu mažėja rusiškų įrenginių paklausa.
Dalis įmonių, kurios gamybai pasitelkia rusišką įrangą, nuo 91 proc. 2015 metais sumažėjo iki 81 proc. 2018-aisiais.
Daugiau vertina teigiamai
Kartu sociologai pažymi pasikeitusį rusų požiūrį į Vakarus.
Levados centro apklausos duomenimis, Rusijos Federacijos piliečiai pradėjo pozityviau vertinti JAV, Europos Sąjungą ir Ukrainą. Regis, rusai pavargo nuo konfrontacijos.
Prieš metus 20 procentų Levados centro apklaustų respondentų JAV vertino gerai. Dabar jau – 31 proc. Apie Europos Sąjungą teigiamai atsiliepia 37 proc. – vietoj buvusių 28 proc., neigiamai – 44 proc., anksčiau buvo 55 proc.
Audringai, bet konstruktyviai svarstomas net rusams užgaulus Audito rūmų pirmininko Aleksejaus Kudrino pareiškimas.
Jis pareiškė, kad Rusija nebėra dvasinių vertybių ir šeimos tradicijų saugojimo lyderė.
Beje, dar neseniai apie A.Kudriną buvo kalbama kaip apie paskutinį žmogų valdžios olimpe, kuris į V.Putiną kreipiasi „tu“.
A.Kudrinas pateikė tokius skaičius ragindamas lygiuotis į Vakarus: vaikų mirtingumas Rusijoje – 5 iš 1000 gimusių, Europos Sąjungoje – 3, Suomijoje – 1,7.
100 santuokų Rusijoje tenka 63 skyrybos, Švedijoje ir Vokietijoje – 46 ir 38.
Bet pagal abortų skaičių Rusija lenkia JAV du, o Vokietiją – daugiau nei du kartus.
Kritikavo kandidato požiūrį
Dar vienas kintančio požiūrio į Vakarus pavyzdys yra kritikos lavina, užgriuvusi kandidatą į Sankt Peterburgo gubernatorius Aleksandrą Beglovą.
Per susitikimą su politechnikos instituto studentais jis pažėrė tokių tezių: „Svarbiausias uždavinys – naujo branduolinio ginklo sukūrimas, armijos modernizavimas ir gyventojų sąmonės apsaugojimas nuo Vakarų įtakos.“
Šias A.Beglovo mintis per radiją „Echo Moskvy“ pakomentavo populiari žurnalistė Julija Latynina: „Juk suvokiate to prasmę? Miestą Petras I pastatė, kad jis taptų vartais į Europą, o žmogus, kuris rengiasi jam vadovauti, ragina gyventojų sąmonę apsaugoti nuo Vakarų įtakos!“
