„Turime planų, leisiančių išvengti (valdžios) vakuumo ir užtikrinti veiksmingą vyriausybės kontrolę. Tačiau pagrindinis prioritetas yra atnaujinti Šiaurės Airijos (politinio gyvenimo) dalyviams vykdomosios valdžios ir teisėkūros institucijų darbą, taip pat suteikti jiems galimybę prisiimti atsakomybę ir perimti valdžią į savo rankas“, – interviu transliuotojui BBC pareiškė užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
„Išstojimo be sutarties atveju mums teks nagrinėti atitinkamus įstatymus. Pasirūpinsime, kad būtų paruošti visi planai, susiję tiek su teisinių normų, tiek su administracine sritimis, kad neatsirastų vakuumo“, – paaiškino JK diplomatijos vadovas.
Britanijos rinkėjams nubalsavus už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, 2017 metų pradžioje suiro Šiaurės Airijos valdančioji koalicija.
Tų pačių metų blandį įvyko pirmalaikiai vietos parlamento rinkimai, tačiau dėl nesutarimų tarp dviejų valdančiųjų partijų prasidėjo sunki politinė krizė, politikams nesugebant suformuoti naująją vyriausybę.
Viena pagrindinių Londono ir Briuselio pasiekto, bet britų parlamento kelis kartus atmesto, susitarimo dalių yra kontroversiška apsidraudžiamoji priemonė.
Ji turėtų leisti po „Brexit“ išsaugoti ES narės Airijos ir JK priklausančios Šiaurės Airijos sieną atvirą. Tačiau daugelis birtų politikų pasisako prieš tokį planą, manydami, kad jis pakirstų šalies ekonominę ir politinę nepriklausomybę.
Remiantis pasiektu susitarimu, apsidraudžiamoji priemonė galėtų būti panaudota tik tuo atveju, jei Londonui ir Briuseliui nepavyktų rasti kito būdo išlaikyti atvirą sieną tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos.
Dokumente numatyta, kad Britanijos provincija liktų ES muitų sąjungoje ir laikytųsi didžiosios dalies bloko bendrosios rinkos taisyklių, kol bus pasiektas geresnis susitarimas.
Praėjusią savaitę prisaikdintas B. Johnsonas žada rasti Britanijai palankesnę alternatyvą apsidraudžiamajai priemonei.
