„Šis tyrimas buvo visai kitoks, nei per Prezidento rinkimus. Tačiau, likus trims dienoms iki rinkimų, mes jau matėme, kad V. Zelenskio partija „Sluga naroda“ gali tikėtis daugiau nei penkiasdešimties procentų vietų naujajame parlamente.
Taip pat, mūsų duomenimis, partija „Golos“, kuriai vadovauja buvęs parlamentaras, populiarus roko dainininkas Sviatoslavas Vakarčiukas, turėjo itin aukštą sa ja siejamos rinkėjų vilties rodiklį. Tai rodė, kad ši partija tikrai įveiks būtiną 5 proc. rinkėjų balsų barjerą.
Taigi, šiuo metu situacija tokia, kad V. Zelenskio partija ir jos šalininkai parlamente turės 250 iš 450 vietų. Konstitucinei daugumai reikėtų turėti 300 mandatų.
Vadinasi, „Sluga naroda“ turės jungtis į koaliciją su S. Vakarčiuko ir buvusios premjerės Julijos Tymošenko partija „Batkivščina“, kuri irgi perkopė 5 proc. barjerą. Su ja V. Zelenskio partijos lyderiai dar prieš rinkimus planavo sudaryti koaliciją“, – bendraudamas su lrytas.lt, kalbėjo S. Šusteris.
– Kokia buvusio Ukrainos prezidento Petro Porošenkos partijos situacija?
– Jis bet kokiu atveju bus opozicijoje, nes su juo norą jungtis yra pareiškęs tik prorusiškų pažiūrų Viktoras Medvedčukas. P. Porošenkos partija kol kas turi mažiau mandatų, nei J. Tymošenko partija.
Jei per Prezidento rinkimus išryškėjo P. Porošenkos politinės karjeros saulėlydis, tai dabar jau pasimatė tikrų tikriausia prietema.
Jo galima opozicija su V. Medvedčuko partija „Opozicijos platforma – už gyvenimą“ bus itin silpna. Vertinant demokratiniu požiūriu, silpna opozicija nėra gerai. Todėl kažin ar V. Zelenskiui labai pasisekė, kai jo partijos pagrindu formuojama valdančioji dauguma praktiškai neturės opozicijos. Vadinasi, absoliučiai visa atsakomybė už būsimas reformas kris ant jo vieno pečių.
– V. Zelenskis užsiminė, kad naujos vyriausybės vadovu siūlys patyrusį ekonomistą, kuris puikiai žinomas ir Ukrainoje, ir Vakaruose. Kaip jums atrodo, kas tas – žmogus?
– Neturiu supratimo. Apie kelis kandidatus esu girdėjęs. Galbūt jie ir žinomi Vakaruose, tačiau apie juos tikrai nėra niekas girdėjęs Ukrainoje.
– Gal premjero posto gali tikėtis žinomas Ukrainoje lietuvis, buvęs ekonomikos ministras, šiuo metu esantis karo pramonės įmonės „Ukroboronprom“ stebėtojų tarybos nariu Aivaras Abromavičius? Juk jis per Prezidento talkino V. Zelenskiui ir nuolat buvo šalia jo.
– Mano galva. A. Abromavičius neturėtų tapti premjeru. Vyriausybei vadovauti turėtų svorį Ukrainos gyvenime turintis politikas, nes V. Zelenskio partija „Sluga naroda“ privalo prisiimti politinę atsakomybę už tai, kaip toliau gyvens Ukraina.
Todėl premjeru turėtų būti pasiūlytas žmogus, kuris sutiktų šia politine našta dalintis. Jei į šį svarbų postą būtų paskirtas ne politikas, o kokios nors srities profesionalas, reikštų, kad rinkimų laimėtojai kratosi atsakomybės.
Grynų gryniausias technokratas į premjero postą gali būti paskirtas tik krizės atveju, prieš pirmalaikius rinkimus. Nereikia niekur toli eiti – pasidairykime po Europą ir pamatysime, kas darėsi tose šalyse, kurių vyriausybių vadovų postai buvo patikėti ne politikams, o – vadinamiesiems technokratams.
Jeigu partijos „Sluga naroda“ ir „Golos“ sudarys koaliciją parlamente ir, tarkim, į premjero postą bus pasiūlytas S. Vakarčiukas, tuomet galima bus teigti, kad valdančioji dauguma už šalies ateitį prisiėmė politinę atsakomybę.
– Bet juk S. Vakarčiukas, kaip ir V. Zelenskis, irgi – artistas, neturintis politinės patirties.
– S. Vakarčiukas – vis dėlto buvo parlamentaru. Dalyvaudavo, sprendžiant įvairiausias problemas. Taip, žinoma, jis neturi vadovavimo patirties. Tačiau, juk premjeras neprivalo kovoti su infliacijas. Jis savo komandoje turės žmones, kurie tuo užsiims.
Deja, V. Zelenskio partijos komandoje aš nematau žmogaus, kuris jau rytoj galėtų imtis vadovauti vyriausybei. Gal atsiras?
– Ar valdžios sparnai vėl neužaugs buvusiai premjerei J. Tymošenko?
– Jeigu jos partija bus valdančiojoje koalicijoje, manyčiau, J. Tymošenko kandidatūra gali būti rimtai svarstytina. Ji patirties turi kur kas daugiau, nei S. Vakarčiukas.
Svarstant, kas netrukus galėtų stoti prie Ukrainos vyriausybės vairo, pravartu prisiminti kai kuriuos rinkimų skaičius. Pavyzdžiui, 2014 m. po įvykių Maidane V. Porošenkos ir Jeceniuko partijų koalicija, kartu sudėjus, per rinkimus į parlamentą pelnė 7 mln. rinkėjų balsų.
Šiuo metu tokiu rinkėjų pasitikėjimu „Sluga naroda“, „Golos“ ir „Batkivščina“ negali pasigirti. Jų bendri rinkėjų balsai siekia apie 6,2 mln.
Todėl, jei būčiau politikos ekspertas, sakyčiau, kad „Sluga naroda“ viena dar negali formuoti vyriausybės ir vien asmeniškai prisiminti atsakomybės už šalies ateitį. Priešingu atveju, kelias iki krizės galėtų ženkliai sutrumpėti.
– Koks kiekis rinkėjų per parlamento rinkimus V. Zelenskio partijos „Sluga naroda“ atžvilgiu išreiškė viltį?
– Mūsų tyrimas parodė, kad su šia partija savo viltis geresnei ateičiai sieja 60 proc. ukrainiečių. 70 proc. iš šių žmonių pareiškė manantys, kad „Sluga naroda“ – naujų žmonių partija, kuriais galima pasitikėti. 18 proc. apklaustųjų tvirtino tikį, kad ši partija sugebėtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn tuos asmenis ar politikus, kurie pelnėsi iš Ukrainos karo su Rusija.
Apibendrinant mūsų tyrimą, galima būtų pasakyti, kad ukrainiečiai labai laukia naujų radikalių reformų ir valdžios, kuri mąstytų visiškai kitaip, nei tie politikai, kurie augo ir brendo sovietmečiu.
– Kaip jums atrodo, ar V. Zelenskis keis teisėsaugos institucijų vadovus ir kada?
– Man įdomiausia, kieno kabinetuose bus sprendžiamas naujo Ukrainos generalinio prokuroro likimas? Tauta laukia tokio žmogaus,kuris ryžtųsi pasiųsti už grotų tuos, kurie vogė per karą.
Tačiau pati svarbiausia ir sudėtingiausia naujajai šalies valdžiai užduotis – sukurti Ukrainos vizijos programą, kurios iki šiol vis dar nėra.
