Šis Izraelio žingsnis sukėlė tarptautinės bendruomenės susirūpinimą.
Dešimtys policininkų ir karių ankstų pirmadienį užantspaudavo mažiausiai keturis pastatus Sur Bachero rajone, o buldozeris ėmė griauti nebaigtą statyti dviaukštį namą, pranešė žurnalistas.
Žurnalistai nebuvo įleisti į rajoną, o gyventojai ir aktyvistai buvo išvaryti iš savo namų.
Vienas jėga priverstas išeiti vyras šaukė: „Noriu čia mirti.“
Tie pastatai yra arti Izraelio įrengtos okupuotą Vakarų Krantų atkertančios skiriamosios tvoros, o žydų valstybė tvirtina, kad namai buvo pastatyti pernelyg arti šio barjero.
Palestiniečiai kaltina Izraelį naudojantis saugumu kaip pretekstu juos išvyti iš rajono, dedant ilgalaikes pastangas išplėsti žydų nausėdijas ir jas jungiančius kelius.
Jie taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma pastatų yra teritorijose, kurias, remiantis palestiniečių ir izraeliečių vyriausybių susitarimais, turėtų kontroliuoti civilinė Palestinos Autonomija.
Ismailas Abadiyeh, gyvenantis su šeima viename iš pavojuje atsidūrusių pastatų, teigė, kad visi jie taps benamiais.
„Liksime gatvėje“, – sakė jis AFP.
Izraelio kariuomenė ir policija kol kas nekomentavo situacijos.
Birželio 18 dieną to minėto rajono gyventojai gavo pranešimą, kad po 30 dienų ketinama sugriauti jų namus, kurių daugelis tebėra statomi.
Pasak Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA), nutarimas paveiks 10 pastatų, kurie jau yra pastatyti arba tebėra statomi, ir maždaug 70 butų.
Sugriovus pastatus, 17 žmonių neteks namų, dar 350 bus kitaip paveikti, nurodo JT.
Europos Sąjungos diplomatai neseniai viešėjo tame rajone, o JT paragino Izraelį atsisakyti griovimo plano.
Gyventojai nuogąstauja, kad artimoje ateityje gali iškilti pavojus dar 100 pastatų, esančių panašioje padėtyje.
Palestiniečiams itin sunku gauti statybos leidimus izraeliečių kontroliuojamose teritorijose. Palestiniečiai ir žmogaus teisių gynėjai teigia, kad dėl šios priežasties regione kilo gyvenamųjų būstų stygiaus problema.
Izraelis okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę per 1967 metų Šešių dienų karą. Vėliau žydų valstybė aneksavo Rytų Jeruzalę, bet tarptautinė bendrija šio žingsnio taip ir nepripažino.
Izraelis pradėjo statyti apsauginę tvorą per antrąją kruviną palestiniečių intifadą (sukilimą) šio amžiaus pirmojo dešimtmečio pradžioje ir tvirtina, kad barjeras yra būtinas apsaugoti civilius nuo išpuolių.
Palestiniečiai laiko šią tvorą „apartheido siena“.