Į susitikimą, numatytą 19 val. 30 min., prezidentinė pora pavėlavo 50 min. Porą lydėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius paaiškino, kad taip įvyko dėl užsitęsusių oficialių susitikimų ir teigė, jog užsitęsusiais pokalbiais reikia džiaugtis, nes tai rodo, jog susitikusieji rado bendrą kalbą.
G.Nausėda atsiprašė už pavėlavimą ir paprašė leidimo kalbėti sėdėdamas – buvo matyti, kad yra pavargęs po įtemptos darbo dienos. Pezidentas padėkojo gausiai susirinkusiems lietuviams už atvykimą ir trumpai nupasakojo, apie ką kalbėjosi su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir premjeru Mateuszu Morawieckiu.
G.Nausėda nieko neužsiminė apie susitikimą su valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos (TTP) lyderiu Jaroslawu Kaczynskiu, kurį vietos žiniasklaida vadina įtakingiausiu Lenkijos politiku, kuriam yra pavaldūs tiek premjeras, tiek prezidentas.
70 metų J.Kaczynskis pasižymi autoritariniu charakteriu, retai bendrauja su žiniasklaida ir dar rečiau priima pokalbiui užsienio šalių lyderius.
Tai, kad J.Kaczynskis sutiko kalbėtis su G.Nausėda, o prieš dvejus metus buvo susitikęs su Lietuvos premjeru Sauliumi Skverneliu, politologų spėjimu, liudija TTP lyderio išskirtinį suinteresuotumą Lietuva.
Spėjama, jog Europarlamente kritikuojami dėl ginčytinos teismų reformos bei kaltinami demokratijos normų pažeidimais Lenkijos vadovai yra labai suinteresuoti, kad ją per tokius ginčus paremtų Lietuva.
Tokia parama gali padėti Lenkijai išvengti gresiančių ES baudų, jei prieš jas protestuos taip vadinamos Višegrado šalys – Čekija, Vengrija, Slovakija – ir parems Lietuva, Latvija, Estija.
Lietuvos parama gali būti ypač reikalinga, nes iki tol Lenkiją tvirtai rėmusi Slovakija ėmė svyruoti, po to, kai jos naujoji prezidentė Zuzana Čaputova pareiškė, jog Višegrado šalys negali laužyti demokratijos normų ir tapti ES silpnintojais ar griovikais.
Lrytas.lt paklaustas, apie ką kalbėjosi su J.Kaczynskiu, G.Nausėda pasakė, jog TTP lyderis „labiausiai buvo suinteresuotas, ar mes vienodai matome grėsmes iš Rytų ir ar turime bendrą poziciją tuo klausimu“.
G.Nausėdos tegimu, Lietuvos ir Lenkijos požiūriai į Rusiją, Baltarusiją, geopolitinės grėsmes yra labai panašūs, o pokalbis su J.Kaczynskiu buvo draugiškas ir vaisingas, dėl to užsitęsė. Būtų užsitęsęs dar ilgiau, jei ne būtinybė vykti vakarienės pas premjerą M.Morawieckį.
Susitikimas su lietuviais ambasadoje Varšuvoje praėjo labai šiltai ir gyvai, tačiau G.Nausėdai visgi nepavyko išvengti aštrių ir net provokuojančių klausimų.
Uždavė prezidentui klausimų
Savotišką sumišimą sukėlė vienas jaunas Vilniaus lenkas, paklausęs, kodėl prieš vykdamas draugiško vizito į Varšuvą, G.Nausėda į savo prezidentinės inauguracijos vakarinį priėmimą pakvietė asmenį, reikalaujantį, kad Lenkija grąžintų Lietuvai Suvalkus.
G.Nausėda atsakė, kad jis neturėjo galimybės sužinoti visų svečių pažiūras, o teritorinei pretenzijai absoliučiai nepritaria, ir pareiškė, jog kalbėti apie tai XXI amžiuje yra absurdiška, nes paaiškėtų, jog daugybė šalių viena kitoms turi kazkokių pretenzijų.
Punsko lietuvių atstovas užtat G.Nausedos paklausė, kodėl pirmam vizitui buvo pasirinkta ne Baltijos sesė Latvija ar Estija, bet Lenkija. Prezidentas atsakė, kad susidarė nuomonę, jog ši Lenkijos vyriausybė tiksliai žino, ko siekia, nori, o jos balsas yra vis labiau girdimas ES, todėl ir nusprendė visų pirma čia vykti.
Prezidentas atskleidė, kad į Latviją vyks už kelių dienų, o į Estiją vizitas nusikėlė dėl techninių kliūčių, kurių neįvardijo.
Po susitikimo prakalbinti punskiečiai teigė esantys kiek nusivylę, kad G.Nausėda neišsakė jų problemų Lenkijos vadovams, nors pastarieji priminė Varšuvos pageidavimus, jog Lietuva įteisintų originalių lenkiškų pavardžių ir vietovardžių rašymą.
Išreiškė priekaištų Lietuvai
Punskiečiai teigė besistebintys kalba apie Vilniaus ir Varšuvos santykių atšilimą, nes jie to nejaučia. Priminė, kad Lietuva išlaiko keliasdešimt lenkiškų mokyklų ir vaikų darželių, o Lenkija esą kaip neskyrė, taip ir neskiria pakankamai lėšų keturiomis lietuviškoms mokyklėlėms, kurios be Vilniaus paramos sužlugtų.
Šiuo metu yra siekiama atidaryti lietuvišką vaikų darželį Suvalkuose, tačiau miesto valdžia esą visokeriopai trukdo. Lietuviai prašė pagalbos premjero S.Skvernelio, tas kreipėsi į premjerą M.Morawieckį, tačiau viskas baigėsi pažadais.
Daug metų nepavyksta išspręsti ir konflikto dėl Beržinykų kapinių, kuriose paminklą žuvusiems lietuvių savanoriams lenkai apstatė Lietuvą žeminančiais paminklais. Punskiečiai pareiškė turinys abejonių, jog jų problemas Lietuvos politikai apeina siekdami suartėti su Varšuva.
Buvo priekaištaujama, kad Lietuvos vadovai mašina vykstantys pokalbiams į Varšuvą Punske nesustoja. Nė karto per savo karjerą nesustojo Dalia Grybauskaitė, neužsuko L. Linkevičius, tad abejojama ar tai padarys ir G.Nauseda.
Lenkijos lietuvių sąjungos pirmininkė Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė, portalui pripažino, jog punskiečių nusiskundimai nėra prasimanyti. Moteris gėdingais pavadino trukdymus Suvalkuose įkurti lietuvišką vaikų darželį.
Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas G.Nausedai padovanojo tradicinį punskiečių „kamino pyragą“ ir pakvietė apsilankyti pas juos.
Viršaitis pareiškė, kad be Vilniaus pagalbos lietuvybę išlaikyti būtų labai sunku ir vylėsi, jog bendradarbiavimas su nauju prezidentu bus darnus.
Paklausti, koks ankstesnis Lietuvos prezidentas buvo palankiausias punskiečiams, šie įvardijo Valdą Adamkų. Susitikimas su šiuo esą buvo ir pats nuoširdžiausias, vyko su nedidele grupe tautiečių aktyvistų prie bendro stalo.
V.Adamkus su lietuviais Varšuvoje susitiko ir vėliau, jau nebebūdamas prezidentu.
