Nepaisant Egipto pasipiktinimo, praėjusią savaitę aukcione „Christie's“ Londone ši 28,5 cm aukščio rudo kvarcito relikvija iš Karalių slėnio buvo parduota už 4,75 mln. svarų (5,3 mln. eurų).
Tai buvo vienas prieštaringiausiai vertinamų „Christie's“ aukcionų pastaraisiais metais. Informacija apie skulptūros pirkėją neskelbiama.
Tačiau praėjus kiek mažiau nei savaitei po aukciono Egipto nacionalinis senienų susigrąžinimo komitetas (NCAR) paskelbė, jog šalies prokurorai paprašė Interpolo išduoti orderį, kad būtų galima susekti šią relikviją dėl galimai trūkstamų dokumentų.
„Komitetas reiškia didelį nepasitenkinimą neprofesionaliu elgesiu, kai pardavinėjamos egiptietiškos senienos nesant nuosavybės dokumentų ir jų teisėto išvežimo iš Egipto įrodymų“, – sakoma NCAR pareiškime, paskelbtame po skubaus susirinkimo.
Komitetas, kuriam vadovauja senienų apsaugos ministras Khaledas al Enany ir priklauso jo pirmtakas Zahi Hawassas bei kelių kitų ministerijų pareigūnai, taip pat paragino Jungtinę Karalystę „uždrausti išvežti parduotus artefaktus“, kol Egipto pareigūnams nebus pateikti reikalingi dokumentai.
Be kita ko, pareiškime pabrėžiama, kad ši situacija gali paveikti dvišalius kultūrinius ryšius, ir užsimenama apie „besitęsiantį bendradarbiavimą tarp abiejų šalių archeologijos srityje, ypač (atsižvelgus), kad Egipte dirba 18 britų archeologų misijų“.
NCAR taip pat nurodė, kad pasisamdė vieną britų advokatų kontorą, siekdama pateikti „civilinį ieškinį“, bet daugiau detalių apie tai nepranešė.
„Pavogta“
Egipto pareigūnai norėjo sustabdyti aukcioną ir siekė šios vertybės sugrąžinimo.
Keliolika protestuotojų lauke prie aukciono salės Londone ketvirtadienį mojavo Egipto vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais „Nustokit prekiauti kontrabandinėmis senienomis“.
Buvęs senienų ministras Z. Hawassas naujienų agentūrai AFP sekmadienį sakė, kad minima vertybė tikriausiai buvo pavogta 8-ajame dešimtmetyje iš Karnako šventyklų komplekso.
„Christie's“ pažymėjo, kad Egiptas anksčiau niekada nereiškė susirūpinimo vertybe, kuri yra „gerai žinoma ir viešai eksponuojama“ daug metų. Dėl šio objekto „nėra ir nebuvo“ jokio tyrimo, sakoma AFP atsiustame aukciono pareiškime.
„Christie's“ aiškina, kad „The Resandro Collection“ įsigijo statulėlę 1985 metais iš vieno prekiautojo Miunchene ir kad 1973–1974 metais ją iš Bavarijos kunigaikščių Turnų ir Taksių šeimos įsigijo kitas prekiautojas Austrijoje.
Tačiau praėjusį mėnesį pasirodė pranešimų, kuriuose abejojama, kad statulėlė kada nors priklausė Turnams ir Taksiams.
Senesni vertybės pėdsakai neatsekami.
„Senovinių objektų toks pobūdis, kad jų negalima atsekti tūkstantmečius“, – sakoma „Christie's“ pareiškime.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija palaiko ryšį su Egipto pareigūnais, bet neturėtų kištis.
Manoma, kad Tutanchamonas faraonu tapo būdamas devynerių, o mirė po maždaug 10 metų. Jo valdymas tikriausiai nebūtų sulaukęs didelio dėmesio, jei britas Howardas Carteris 1922 metais nebūtų atradęs beveik nepaliesto jo kapo.
Įspūdingas radinys atgaivino susidomėjimą senovės Egiptu ir sudarė prielaidas vėlesnėms kovoms dėl to, kam priklauso kolonijiniais laikais iškasti senoviniai šedevrai.
Egipto kampanija už prarastų meno vertybių susigrąžinimą postūmio sulaukė po to, kai daugybė jų dingo per plėšimus 2011 metais nuvertus buvusį prezidentą Hosni Mubaraką.
Bendradarbiaujant su aukcionais ir tarptautinėmis kultūros organizacijomis Kairui pavyko atgauti šimtus pagrobtų ir pavogtų vertybių.
