Po beveik tris paras trukusių derybų Europos Sąjungos šalių vadovai pasiekė kompromisą. Ilgų bemiegių naktų metu buvo atmesti visi pagrindiniai „spitzenkandidaten“ – rinkimus laimėjusių ES politinių jėgų atstovai.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidentas Donaldas Tuskas antradienio vakarą paskelbė, kad šalys sutarė į EK pirmininkus kelti Vokietijos gynybos ministrės U.von der Leyen kandidatūrą. Dėl jos patvirtinimo šį mėnesį balsuos Europos Parlamentas.
Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo puikiai tinkama EK pirmininko pareigoms – besišypsanti, patyrusi politikos veteranė, turinti visas savybes, reikalingas šiam postui.
Tačiau netyla kalbos, kad 60 metų U.von der Leyen į šias pareigas buvo pasirinkta kaip kompensacija Vokietijai ir konservatyviajai Europos liaudies partijai (EPP) už atmestą jų pagrindinį kandidatą Manfredą Weberį.
Kritikuojama ir namuose
Bet U.von der Leyen kandidatūrą kritikuoja ir patys vokiečiai.
„Ji yra silpniausia mūsų ministrė. Panašu, kad to užtenka norint tapti EK pirmininku“, – tvirtino buvęs Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas.
Nors M.Schulzas yra socialdemokratas, taip mąsto ir ne vienas U.von der Leyen partijos bičiulis, tiesiogiai kritikuodamas ne politikę, bet šalies kariuomenės būklę.
„Sąlygos bundesvere katastrofiškos. Visa federalinės respublikos gynybos sistema kenčia, tai visiškai neatsakingo elgesio rezultatas“, – praėjusią savaitę teigė gynybos ministro pareigas valdant Helmutui Kohliui ėjęs Rupertas Scholzas.
Bet visus neigiamus šio greito sprendimo aspektus atskleidė ne kritikai, bet D.Tuskas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
27 ES šalių lyderiai sutartinai pritarė U.von der Leyen kandidatūrai, bet A.Merkel susilaikė nuo balsavimo, veikiausiai norėdama išsaugoti koaliciją su socialdemokratais.
O EVT prezidentas pasidžiaugė, kad prieš penkerius metus sprendimo priėmimas užtruko 3 mėnesius, o šį kartą lyderiams reikėjo tik trijų dienų.
Daugelis apžvalgininkų tai vertina kaip skubotą sprendimą, kuris gali turėti neigiamų pasekmių.
„Kritišką požiūrį į šią kandidatę jau išreiškė centro kairiųjų ir žaliųjų frakcijų atstovai“, – tvirtino politologas Linas Kojala.
Svarbi lyčių lygybė
Kalbėdamas antradienį 62-ejų D.Tuskas irgi pabrėžė, kad priimant šį sprendimą buvo svarbi lyčių lygybė. Jeigu bus patvirtinta, U.von der Leyen taps pirmąja moterimi EK pirmininke. EVT pirmininko pozicijoje D.Tuską pakeis Belgijos premjeras liberalas 43-ejų Charles’is Michelis.
Europos centrinio banko vadovo pareigas einantį 71-erių italą Mario Draghi pakeis dabar Tarptautiniam valiutos fondui vadovaujanti 63 metų prancūzė Christine Lagarde.
ES patikėtiniu užsienio politikos klausimais taps ir 46 metų Fredericą Mogherini pakeis Ispanijos užsienio reikalų ministras 72-ejų Josepas Borrellis.
„Tobula lyčių pusiausvyra, kuria labai džiaugiuosi. Galų gale Europa yra moteris“, – turėdamas galvoje graikų mitą apie Europą pareiškė D.Tuskas.
Pokyčiai rinkimų sistemoje?
Dar nėra aišku, ar EP patvirtins U.von der Leyer kandidatūrą, tačiau ES lyderių parodyta beveik vienbalsė vienybė – signalas, kad didelių problemų neturėtų kilti.
„Yra didelė rizika, kad pusė Socialistų frakcijos nepalaikys šio vadovų pasiekto susitarimo“, – leidiniui „Politico“ tvirtino vienas ES diplomatas. Jis pabrėžė, kad Socialistų frakcija yra nusivylusi, nes užėmė antrąją vietą EP rinkimuose, bet negavo EVT prezidento pozicijos, kuri yra laikoma antra pagal svarbą po EK pirmininko. Tačiau šiai politinei jėgai buvo atiduotas EP pirmininko postas.
A.Merkel išvykdama iš EVT susitikimo neslėpė nusivylimo, kad rinkimus laimėjusios partijos „spitzenkandidaten“ buvo laikomas netinkamu užimti EK pirmininko postą nuo pirmos akimirkos.
Politikė tvirtino, kad ateityje „norint išvengti tokios nelaimingos situacijos“ gali būti keičiama EP rinkimų sistema, įtraukiant transnacionalinius sąrašus. Taip būtų balsuojama ne tik už nacionalines partijas, bet ir už daugiataučius partijų sąrašus.
L.Kojala pabrėžė, kad ateityje gali atgyti ir diskusijos apie tiesioginį EK vadovo rinkimą, o jeigu U.von der Leyer kandidatūra nebus patvirtinta, ES grėstų didelė politinė krizė.
Europos Parlamentui vadovaus italas
Antradienį EP vyko naujojo Parlamento pirmininko rinkimai. Juose savo kandidatūras iškėlė keturi politikai – italas Davidas Maria Sassoli (nuotr.), čekas Janas Zahradilas, vokietė Ska Keller ir ispanė Sira Rego.
Per pirmąjį balsavimo etapą nė vienas kandidatas nesurinko absoliučios balsų daugumos, o po antrojo etapo paaiškėjo, kad naujuoju EP vadovu surinkęs 345 balsus tapo 63 metų socialistas D.M.Sassoli.
D.M.Sassoli EP vadovaus ateinančius dvejus su puse metų, o jį per likusią kadencijos dalį pakeis EPP atstovas. Buvęs žurnalistas D.M.Sassoli į EP pirmą kartą buvo išrinktas 2009 metais. Praėjusios kadencijos metu europarlamentarai jį išrinko EP pirmininko pavaduotoju.
Politikas tvirtino, kad nusprendė kelti savo kandidatūrą į EP pirmininkus, nes „Europa bus stipresnė tik su Parlamentu, kuris vaidina svarbų vaidmenį“. Tačiau jo išrinkimas yra kiek netikėtas. ES šalių lyderiai tikėjosi, kad į šias pareigas kandidatuos Europos socialistų partijos pirmininkas bulgaras Sergejus Staniševas.
Jis į aukščiausių ES postų dalybas būtų atnešęs daugiau regioninės lygybės. Šiuo metu, jeigu visos iškeltos kandidatūros bus patvirtintos, visi postai yra padalinti tarp Vakarų Europos šalių ir joks politikas iš Vidurio ir Rytų Europos neužims jokios aukščiausios pozicijos.
Parengta pagal „Politico“ inf.
